A. Klimavičienė – apie investavimą Lietuvoje ir Baltijos biržos uždarą ratą

Lietuvos gyventojai mieliau renkasi savo pinigus įdarbinti į investicinį gyvybės draudimą (IGD) ar pensijų fondus, o ne pavienes akcijas ar ETF. Nors aktyvių investuotojų skaičius auga, jų vis tik mažuma. Kalbėdama apie vietinę Baltijos biržą Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, pažymi, kad daugiausia joje kapitalą įdarbinę ilgalaikiai investuotojai, o kad ši būtų įdomesnė ir kitiems – reikia daugiau veiksmo.

Investavimas Lietuvoje – kokia situacija yra dabar, ar jau įvyko lūžis ir galime tai vadinti masiniu reiškiniu?

Vadinti masiniu reiškiniu būtų dar per drąsu. Susidomėjimas investavimu auga. Tarkime, žiūrint pastarąjį dešimtmetį tas augimas matosi, tačiau jis vis tiek dar lieka labai mažas. Tam, kad galėtume pavadintume masiniu reiškiniu, turbūt reikėtų, kad bent pusė ar daugiau nei pusė žmonių laikytų save investuotojais ir kažkur investuotų.

Kaip parodė prieš pandemiją skelbta Lietuvos banko (LB) apklausa, daugiausia investuoja į pensijų fondus (apie trečdalis) ir IGD (apie ketvirtis). Nežinau, ar tai būtų galima vadinti sąmoningu pačių pasirinktų investavimu, nes investuoti į pensijų fondus skatina valstybė (automatiškai įtraukiama į II pakopos pensijų fondus). Nėra taip, kad pats žmogus sugalvoja ir sąmoningai nusprendžia, kad kažkiek investuos.

Visą straipsnį gali skaityti tik „Mano pinigų“ ir „Verslo žinių“ prenumeratoriai.