Prisipažinsiu – anksčiau buvau vienas iš investuotojų, kurie nuolat tikrina savo investicijų portfelio vertę. Šiandien kaip „Agathum“ generalinis direktorius valdau bendrovę, kuri šalia tiesioginių investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) investuoja ir į daugiau kaip 300 viešai prekiaujamų vertybinių popierių (VP) visame pasaulyje, tačiau mano požiūris į investavimą iš esmės pasikeitė.
Kaip ir daugelio pradedančių investuotojų mano akcijų portfelis pradžioje buvo labai koncentruotas. Ūkio bankas buvo viena iš didesnių pozicijų mano daugiausia iš lietuviškų akcijų sudarytame portfelyje. Kaip visi žinome, bankas bankrutavo. Gerai, kad tuo pačiu metu buvau investavęs ir į Šiaulių banką, kurio istorija susiklostė visiškai kitaip. Žvelgdamas atgal, matau, kad toks investavimas sukėlė daug bereikalingo streso ir neramių naktų.
Kiekviena portfelyje esanti įmonė turėjo savo unikalią riziką, kuri nuolat atsispindėdavo akcijų kainose. Dėl riboto diversifikavimo, viso portfelio vertės svyravimai buvo ženkliai didesni už rinkos. Atrodė, kad privalau akylai sekti kiekvieną naujieną apie įmones, kurių akcijų turiu, ir kelis kartus per dieną tikrinti portfelio vertę.
Ši patirtis paskatino mane giliau suprasti diversifikacijos svarbą. Šiandien, valdydamas plačiau diversifikuotą „Agathum“ portfelį, matau, koks išmintingas buvo šis sprendimas. Tai ne tik sumažino stresą, bet ir pagerino rizikos valdymą bei ilgalaikes grąžos perspektyvas.
Rinkų prigimtis
Viena iš svarbiausių pamokų, kurią išmokau kurdamas „Agathum“ portfelį – rinkos yra protingesnės už bet kurį pavienį investuotoją. Kiekvieną dieną pasaulinėse VP rinkose cirkuliuoja apie trilijonas dolerių, o profesionalios institucijos atlieka šimtus milijonų sandorių. Kai „Agathum“ priimame investicinius sprendimus, visada atsižvelgiame į tai, kad konkuruojame su šiuo kolektyviniu intelektu.
Šis požiūris ypač aktualus Lietuvos investuotojams, kuriems gali atrodyti, kad jie turi ypatingų įžvalgų apie rinkos judėjimus. Dažnai girdžiu investuotojus tvirtinant, kad jie, remdamiesi naujienomis ar ekonominėmis tendencijomis, gali nuspėti rinkos kryptis. Mūsų patirtis rodo, kad visa viešai prieinama informacija jau yra įskaičiuota į rinkos kainas. Būtent todėl „Agathum“ orientuojasi į ilgalaikę nuosavybę, o ne į bandymą pranokti rinką sudarant daug sandorių.
Naratyvai ir žmogaus psichologija
Per savo karjerą ne kartą mačiau, kokią galią turi rinkos naratyvai. Frazė „šį kartą viskas kitaip" nuskambėdavo prieš kiekvieną didesnį rinkos nuosmukį ar burbulą. Pavyzdžiui, COVID-19 krizės metu naratyvas buvo ypač bauginantis. Tačiau „Agathum“ įsipareigojimas išlaikyti savo pozicijas mums atliko gerą darbą, kaip ir daugelio ankstesnių krizių metu.
Ši pamoka ypač aktuali Lietuvoje. Investuotojai mūsų šalyje yra ypač jautrūs naratyvams ir jais vadovaudamiesi dažnai priima investicinius sprendimus.
Ryškiausias pavyzdys – technologijų akcijų burbulas 2020–2021 m. Cathie Wood valdomas „ARK Innovation“ ETF fondas išaugo 150% per 2020 m., pritraukdamas milijardus dolerių naujų investicijų būtent tada, kai akcijos buvo pasiekusios aukščiausią tašką.
Deja, vėliau fondo vertė krito 75% ir dauguma investuotojų, kurie prisijungė aukščiausiame euforijos taške, patyrė milžiniškus nuostolius. Panašiai nutiko ir su garsiąja „GameStop“ akcijų saga 2021 m., kai socialinių tinklų sukelta euforija pakėlė akcijos kainą nuo 17 iki 483 JAV dolerių, o vėliau jos kaina krito 90%. Tokie pavyzdžiai aiškiai parodo, kad emocijomis – ar tai būtų godumas, ar baimė – pagrįsti investiciniai sprendimai retai kada atneša gerų rezultatų.
Ilgalaikio kapitalo išmintis
„Agathum“ strategija pirkti VP ir niekada jų neparduoti (išskyrus atvejus, kai reikia lėšų apyvartiniam kapitalui ar NT įsigijimams, nes dažniausiai visas lėšas esame įdarbinę) nėra vien filosofinis pasirinkimas – ji pagrįsta giliu rinkos supratimu. Išmokome, kad laikas praleistas rinkoje neišvengiamai nugali palankių galimybių joje gaudymą.
Šio principo svarba tapo ypač akivaizdi analizuojant investuotojų bandymus pagauti palankiausią metą akcijų pirkimui ar pardavimui.
30 m. turinčiam investuotojui, planuojančiam savo finansus iki 90 m. amžiaus, sėkmingas įėjimas ir išėjimas iš rinkos reikalautų nuolat priiminėti teisingus sprendimus visus 60 metų – tai beveik neįmanoma užduotis. Net ir profesionaliems investuotojams nepavyksta nuspėti, kada tinkamiausias metas pirkti ar parduoti akcijas.
Tiesa apie aktyvų valdymą
Duomenys rodo, kad didžioji dauguma aktyviai valdomų fondų ilguoju laikotarpiu nepralenkia savo lyginamųjų indeksų. „Agathum“ šis supratimas sustiprino mūsų „pirk ir laikyk“ požiūrį.
Valdydami „Agathum“ portfelį ir mūsų viešai NASDAQ prekiaujamas obligacijas, išmokome, kad sudėtingumas ir išlaidos dažnai yra atvirkščiai proporcingos grąžai.
Daugelis Lietuvos investuotojams siūlomų investicinių produktų pasižymi sudėtingomis savybėmis ir dideliais mokesčiais. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad paprastesni, mažų kaštų metodai virsta geresniais ilgalaikiais rezultatais.
Tikroji diversifikacijos prasmė
Suprantame, kad diversifikacija yra „vieninteliai nemokami pietūs investuotojui". Tačiau tikra diversifikacija reiškia daugiau nei vien daugelio VP turėjimą.
Svarbu suprasti, kaip skirtingi aktyvai sąveikauja ir prisideda prie bendro portfelio atsparumo. Jei investuotojas, pavyzdžiui, turi „Meta“ akcijų JAV, „Alibaba“ Kinijoje, ir „Igničio“ Lietuvoje, jo portfelis labai tikėtina svyruos gerokai mažiau nei tuo atveju, jei investuotojas turės šešių JAV IT bendrovių akcijų.
Lietuvos investuotojams tai reiškia žvilgsnį už Baltijos rinkų ribų. Nors vietinės žinios yra vertingos, globali diversifikacija suteikia prieigą prie platesnių galimybių ir geresnio rizikos valdymo. Tai ypač aktualu tokiose mažose rinkose kaip mūsų, kur koncentracijos rizika yra reikšminga.
Mitas apie išskirtinę prieigą
Didesnis kapitalas nebūtinai suteikia prieigą prie pranašesnių investavimo galimybių. Daugelis tariamai išskirtinių investicijų, įskaitant tam tikrus NT sandorius ir šiuo metu madingas privataus kapitalo galimybes, dažnai nepateisina lūkesčių, kai atsižvelgiama į jų aukštas išlaidas ir riziką.
Štai kodėl „Agathum“, nepaisant mūsų dydžio ir ryšių, skiriame didelį dėmesį viešosioms rinkoms, kur galime investuoti kaip mažumos akcininkai į įvairias patrauklias pasaulio korporacijas, dalyvauti globaliame ekonomikos augime be papildomų tarpininkavimo kaštų ir sudėtingų struktūrų.
Tinka įvairaus dydžio portfeliams
Pirmiau paminėtos taisyklės tinka bet kokio portfelio dydžiui. Ar valdote asmenines santaupas, ar didelį institucinį portfelį, principai išlieka tie patys.
Lietuvos investuotojams rekomenduoju pradėti nuo globaliai diversifikuoto mažų kaštų indeksinių fondų portfelio. Pavyzdžiui, per tokias populiarias platformas kaip „Interactive Brokers“ ar „Swedbank“ galima įsigyti tokius pasaulio akcijų indekso fondus kaip „Vanguard FTSE All–World UCITS“ ETF (VWCE) ar „iShares MSCI ACWI UCITS“ ETF (ISAC), kurių metiniai valdymo mokesčiai atitinkamai yra vos 0,22% ir 0,20%. Šie fondai per vieną įsigijimą suteikia prieigą prie keleto tūkstančių įmonių akcijų iš viso pasaulio. Augant žinioms ir patirčiai, galite svarstyti individualių vertybinių popierių įtraukimą – bet tik su įsipareigojimu laikyti juos ilgą laiką.
Elgsenos svarba
Svarbiausia išmokta pamoka – investavimo sėkmė labiau priklauso nuo elgsenos nei nuo intelekto ar prieigos prie informacijos. „Agathum“ „niekada neparduoti" strategija skirta ne tik išlaidų mažinimui – ji padeda išvengti pagundos priimti emocinius sprendimus rinkos svyravimų metu.
Šiandien, valdydamas 300 įmonių portfelį, matau investavimą visai kitoje šviesoje. Nebereikia nuolat sekti rinkos svyravimų ar analizuoti kiekvienos naujienos – sistema veikia savaime, o mes galime sutelkti dėmesį į ilgalaikę strategiją, vertės auginimą ir naujų investicijų atranką.
Warren Buffett yra taikliai pasakęs: rinka yra priemonė perkelti pinigus iš nekantriųjų į kantriųjų kišenes. Ši įžvalga tapo kertiniu „Agathum“ investavimo filosofijos akmeniu. Kantrybė ir disciplina, o ne nuolatinis rinkų sekimas, yra raktas į sėkmingą investavimą.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
