Giedrė Blazgienė, lietuviško banko „Mano bankas“ vadovė, „Mano pinigams“ pasakojo, kad jos šeima investuoja dviem tikslams: pensijai ir vaiko ateičiai. Ji pabrėžia, kad abu šie dalykai reiškia taupymą labai ilgai perspektyvai, tam pasirinktos skirtingos pensijų pakopos ir investicinis gyvybės draudimas (IGD). Tačiau šeimos turimos IGD sutartys – be draudimo dalies, todėl visos į šį instrumentą nukreipiamos lėšos yra investuojamos.
Lėšos – periodiniam investavimui
G. Blazgienė, klausiama, kur šiuo metu investuoja, sako, kad praėjusį mėnesį, kaip ir daugelį ankstesniųjų, investavimui skirtos lėšos buvo nukreiptos į keletą periodinio investavimo sutarčių.
„Ten jau pirkau vienetus. Periodiškai investuojant, pinigus valdantis fondas perka investicinius vienetus, nes visus fondus sudaro konkretūs akcijų, obligacijų, kitokių investicijų vienetai, kurių vertė per tam tikrą laiką pakinta – auga arba krenta“, – paaiškina investuotoja.
Peržvelgdama investicijų portfelį, G. Blazgienė sako, kad šeimoje yra sudarytos 5 investicinio gyvybės draudimo (IGD) ir pensijų kaupimo sutartys, taip pat periodiškai investuojama į žaliavas (auksą). Turima ne periodinio investavimo priemonė – investicija į smulkų verslą. Ji pasakoja, kad šeima turi bendrą taupymo ir investavimo strategiją, tačiau abu su vyru yra sudarę skirtingas sutartis.
„Per IGD įrankį investuoju ir sau, ir vaikui. Visos šios sutartys yra be draudimo dalies, nes draudimą perkame atskirai. Taip pat turime skirtingas pensijų kaupimo sutartis, skirtingose pakopose ir platformose“, – teigia pašnekovė.
Tikslai ilgalaikiai
G. Blazgienė investuoja dviem tikslams: pensijai ir vaiko ateičiai. Ji pabrėžia, kad abu šie dalykai reiškia taupymą labai ilgai perspektyvai, tam ji renkasi net tik skirtingas pensijų pakopas, bet ir įvairias platformas.
„Manęs klausia, ar negąsdina dažnai keičiamas kaupimo II pensijų pakopoje reguliavimas... Man iki pensijos – daugiau nei 20 metų, manau, kad tai dar ne paskutiniai kaupimo tvarkos pakeitimai, kuriuos patirsiu, bet savo kaupimo strategijos laikausi nuosekliai“, – komentuoja bankininkė.
Anot jos, lygiai taip pat svarbus yra papildomas kaupimas pensijai. Galima rinktis kaip tą daryti: per III pakopą, per investicinį gyvybės draudimą (IGD), ETF fondus, tačiau labai svarbu daryti tą reguliariai.
„Kaupiu ir investuoju per IGD, tačiau be draudimo dalies. Bet čia mano asmeninis pasirinkimas, kurį padariau tuo metu, kai pasirašiau IGD sutartį. Aš pasirinkau tokį fondą, kurio dalį investuoja dirbtinis intelektas (DI) – man tai pasirodė labai įdomu“, – pasakoja investuotoja.
Sutartis pensijai kaupti sudaryta net paaugliui sūnui.
„Vadiname ją „koledžo fondu“, tačiau ji sudaryta laikotarpiui iki jo pensijos. Kai jam sueis 18 m., jis galės rinktis, ar dalį lėšų atsiimti, ar perkelti visą sukauptą sumą į tolesnį kaupimą ir investavimą“, – paaiškina ji.
G. Blazgienės nuomone, kiekvieno pasirinkimas, kaip ir į ką investuoti, turi būti individualus, atsižvelgiant į asmenines investuotojo aplinkybes ir net charakterio savybes.
„Pirmiausia, susimokėk sau“
Pasakodama kodėl investuoja, G. Blazgienė pabrėžia „pirmiausia, susimokėk sau“ motyvaciją.
„Labai dažnai taupymas ar investavimas paliekamas „jei liks mėnesio gale“ atvejui. Tačiau aš darau atvirkščiai: gaunu atlyginimą ir pirmieji dalykai, kuriuos padarau – susimoku sau į visus taupymo instrumentus. Tai tikrai nėra tai, kas liko nuo einamųjų, tai reguliarus įsipareigojimas susimokėti sau. Na, o tuomet jau galima disponuoti likusiais pinigais, – savo taktiką pristato investuotoja ir priduria nesanti įmantri investuotoja. – Kripto savo portfelyje neturiu, „Forex“ neprekiauju. Tačiau nepritariu konservatyvaus investavimo ir investavimo į, pavyzdžiui, kripto valiutas priešinimui, kaip „arba viena, arba kita“.“
Pasak jos, tai kur kas labiau „ir viena, ir kita“, nes ir investavimo tikslai, ir priemonės – labai skiriasi: obligacijos, kritpo valiutos, forex prekyba – vis tai skirta trumpos perspektyvos investicijoms, ieškant greito uždarbio.
„Būdama konservatyvi investuotoja, nesakau, kad niekada nepabandyčiau investuoti į kripto. Bet, jeigu turi kripto – nereiškia, kad tu nekaupi pensijai. Apskritai kalbant apie bendrą investavimo kontekstą, skamba labai daug tokių „arba arba“: pavyzdžiui, turiu 10.000 Eur, ką su jais daryti? Yra visa strategija, kurią turi išpildyti ir tuomet gali daryti bet ką“, – pabrėžia ji.
Į kripto ar kitokias valiutas, taip pat ir tiesiogiai į akcijas, ji sako neinvestuojanti todėl, kad tai labai imlu laikui – reikia daug ką sekti, stebėti, domėtis ir mokytis. Tačiau čia pat priduria, kad priemonių mokymuisi apie įvairias prekybos finansinėmis priemonėmis strategijas – ypač rizikingesnio investavimo dalį – yra daug ir puikių.
„Bet tai užima laiko, kurio aš šiuo metu nesu pasiruošusi skirti“, – sako G. Blazgienė.
Strategija – taupymas
Kalbant apie investavimo strategiją, banko vadovės nuomone, pradėti visuomet reikia nuo labai nuobodžios dalies: pirmiausia – taupymas, tuomet – investavimas.
„Sąsiuvinis viską atlaiko“, – teigia ji paklausta, kaip tą strategiją kurti.
Pabrėždama, kad viso pasaulio geriausia teorija ir praktika teigia, kad taupymui ir investavimui reikėtų atidėti maždaug 20% pajamų, ji sako, kad maždaug 10% turėtų eiti ilgalaikiam taupymui ir investavimui, pavyzdžiui, pensijai, o dar 10% turėtų keliauti į rezervą, jei toks nėra sukauptas.
„Visiems kitiems poreikiams – atostogoms, pradiniams įnašams – turi būti taupoma atskirai. Rezervas „juodai dienai“ nėra skirtas išleisti per atostogas“, – sako ji.
Ji ir pati stengiasi laikytis tokios procentinės pajamų skirstymo tvarkos, tačiau pripažįsta: žmogiškų pagundų patiria visi.
„Pavyzdžiui, išaugus pajamoms, greitai kažką kita susitvarkyti, kam nors išleisti. Tačiau tuomet reikėtų pasivyti išsikeltus taupymo tikslus per tam tikrą nusistatytą laikotarpį“, – pataria ji.
Nauji sprendimai bręsta
Savo portfelį – jo pakilimus ir pakritimus – investuotoja sako stebinti, bet tik iš smalsumo, nes pabrėžia aiškiai žinanti kada nori atsiimti savo investicijas: jų prireiks po daugiau kaip poros dešimtmečių, todėl į rinkos kilimą ir pakritimą ji nereaguoja.
„Turbūt didžiausia klaida, kurią žmonės daro – jie fiksuoja nuostolį iš baimės, visiškai negalvodami apie ilgalaikius tikslus“, – teigia G. Blazgienė.
Šiuo metu ji sako taip pat svarstanti galimybę įsigyti ir ETF fondų.
„Geriausias patarimas yra investicijas diversifikuoti, todėl tai būtų dar viena priemonė – visai kitokia, nei dabar turimos. Tačiau tai irgi būtų periodinis ir ilgalaikis investavimas“, – sako ji.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Lukas investuoja: man niekad nematytos sąlygos – neriu ten visa galva
- Eksperto rekomendacija: 4-ios akcijos su geru dividendiniu pajamingumu
- Investuotojos portfelio pokyčiai: Lietuvos įmonių akcijas parduoda, jas keičia ETF
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.