Daiva Rakauskaitė, viena iš „Verslo angelų fondo II“ valdytojų, ir Viktorija Trimbel, verslininkė, investuoti pradėjo Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Sukaupusios ilgametės patirties šiandien ja dalijasi su kitais.
Prieš daugiau kaip 30 metų pradėti platinti taupymo lakštai buvo bene pirmuoju valstybės pasiūlytu investavimo instrumentu Lietuvoje, skirtu išimtinai tik fiziniams asmenims.
„Pirmoji mano investicija buvo į taupymo lakštus – Vyriausybės vertybinius popierius. Metinės palūkanos siekė apie 17%, tačiau nebuvo labai didelės lakštų paklausos. Tuo metu visuomenė galvojo, kad tai didelė rizika, o aš maniau, kad tikrai verta. Atsiėmiau indėlį ir tiesiog sudėjau čia“, – „Invegos“ pranešime spaudai cituojama D. Rakauskaitė.
Anot jos, tuo metu buvo galima įsigyti valstybės valdomų įmonių akcijų už investicinius čekius, vėliau ji išbandė ir akcijų biržą.
Plačiau apie tai investuotoja pasakojo „Mano pinigų“ podkaste: 25 metus investuojanti D. Rakauskaitė: iš Rusijos rinkos išėjau 2008 metais
Taupymo lakštai buvo ir V. Trimbel vienu pirmųjų pasirinkimų.
„Pradėjau investuoti būdama maždaug 20 metų amžiaus, po pirmųjų profesinės veiklos metų investiciniame banke „Suprema“. Pirmosios investicijos buvo žemo rizikingumo: terminuoti indėliai, taupymo lakštai, investicinis draudimas. Šių investicijų tikslas buvo apsaugoti savo šeimą nuo rizikos ir įdarbinti santaupas. Vėliau mano rizikos apetitas ir investicijų struktūra keitėsi“, – pripažįsta ji.
V. Trimbel pasakoja, kad investuoti mokė ir savo dukras.
„Jos gimtadienio proga yra gavusios dovanų ir banko sąskaitas, ir įmonių akcijų, neskaičiuojant mūsų žaisto žaidimo „mamos bankas“, – komentuoja ji.
Situacija keičiasi
D. Rakauskaitės vertinimu, ir dėl žinių stokos, ir dėl tikrai nepaprastų geopolitinių aplinkybių bei rinkos sąlygų, šaliai atgavus Nepriklausomybę, investicijos, kaip grąžos ar turto ilgalaikis auginimas, nebuvo pats didžiausias gyventojų prioritetas.
„Tuomet svarbiau buvo taupyti juodai dienai, o ne investuoti, nebuvo gyventojams lengvai prieinamų įvairių investavimo įrankių bei taikinių, kur investuoti. Be to, verslininkas, investuotojas anksčiau, iki 1991 metų, buvo blogis. Šis požiūris pasikeitė, bet tam, kad tai įvyktų, turėjo pasikeisti kartos. Dabar turime žinių, šaltinių, galime išeiti į pasaulį ir matyti plačiau, tai yra labai svarbu priimant sprendimus, kur investuoti“, – sako ji.
D. Rakauskaitė šiuo metu investuoja į fondus, kurių valdyme pati dalyvauja, dalį asmeninių pinigų skyrė pensijų fondams.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Investuojate ir dar nesusidūrėte su krize? „Welcome to the club“
- D. Urbanovičius: nesutinku, kad investuoti reikia visiems
- Interviu su G. Zarembiene: investuoti be tikslo – lyg sėsti į automobilį ir važiuoti bet kur
- „Uoga uoga“ įkūrėja: savo verslui pradėti pinigų daug nereikia
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.