Nuo 2024 m. birželio Europos centriniam bankui (ECB) ėmus mažinti bazines palūkanas, investuotojai vis dažniau gręžiasi į obligacijų rinką. Obligacijų patrauklumą lemia kelios priežastys: likvidumas, palyginti aukštas pajamingumas ir stabilus pajamų srautas.
Bazinių palūkanų įtaka
Nuo praėjusių metų birželio ECB bazines palūkanas mažino jau penkis kartus. Kol kas paskutinis 0,25 proc. punkto mažinimas įvyko sausio pabaigoje. Šiuo metu bazinės skolinimosi palūkanos yra 3,15 proc., o bazinės indėlių palūkanos siekia 2,75%.
Pasak Lietuvos banko, tikėtina, kad bazinės palūkanos taip pat bus mažinamos ir kovą, balandį bei birželį. Kai kurie analitikai mano, kad šių metų pabaigoje ECB bazinės palūkanos gali nukristi ir žemiau 2% ribos.
ECB bazinių palūkanų normų mažinimas pastaraisiais mėnesiais šiek tiek apkarpė ir seniai matytas, 10-12% siekusias, obligacijų pajamingumo aukštumas. Šiuo metu emitentai skolinasi su 7-10% pajamingumo obligacijomis. Tad nors potencialus pelnas iš obligacijų ir mažėja, šis instrumentas ir toliau išlaiko populiarumą, investuotojams diversifikuojant savo investicinį portfelį.
Populiariausia investicija Lietuvoje vis dar išlieka nekilnojamasis turtas, kuris, nors taip pat su mažesne grąža, vis dar neužleidžia lyderio pozicijos tiek pagal investuotojų skaičių, tiek pagal jų pasitikėjimą šiuo investavimo instrumentu.
Pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto kainos augo vidutiniškai 5-7% kasmet. Tiesa, pastaruoju metu rinkos dalyviai atidžiai stebi palūkanų normų pokyčius, galinčius turėti įtakos tiek būsto kainoms, tiek nuomos pajamoms. Taip pat vis daugiau investuotojų svarbus tampa ribotas NT likvidumas. Prireikus greitos realizacijos, ši turto klasė investiciniame portfelyje gali apsunkinti finansų srautų valdymą.
Obligacijų likvidumas
Ieškantiems didesnio likvidumo ir diversifikacijos, obligacijos – ypač trumpesnio laikotarpio vertybiniai popieriai – gali tapti portfelį papildančiu elementu. Besikeičiančių rinkos sąlygų kontekste, esant palūkanų normų svyravimams, ši jų savybė investuotojams tampa ypač aktuali.
Obligacijos leidžia operatyviau atgauti įdėtą kapitalą, reinvestuoti lėšas į atsiradusias naujas galimybes ir mažiau priklausyti nuo ilgalaikių rinkos pokyčių. Yra nemažai pavyzdžių, kai šiuo instrumentu naudojasi ir įmonės, turinčios laisvų lėšų ir žinančios, kad jų prireiks tik po 6 ar 12 mėnesių.
Dar patrauklesnės likvidumo prasme yra biržoje kotiruojamos obligacijos. Antrinė prekyba investuotojui suteikia galimybę parduoti obligacijas iki oficialaus jų išpirkimo termino, o tai yra ypač naudinga mažėjančių palūkanų normų aplinkoje, kai galima pasinaudoti jų kylančiomis kainomis.
Stabilių pajamų šaltinis
Dar viena svarbi priežastis, dėl kurios dažnas investuotojas renkasi būtent obligacijas, yra stabilūs jų generuojamų pinigų srautai.
Fiksuotų palūkanų normų obligacijos investuotojams suteikia aiškų ir nuspėjamą pajamų šaltinį, skirtingai nei, pavyzdžiui, akcijos, kurių dividendų dydis gali būti keičiamas arba jie visai nemokami.
Mažėjančios palūkanų normos lygiai taip pat tiesiogiai veikia ir taupomąsias sąskaitas, indėlius bei kitus mažos rizikos investavimo instrumentus, kurie dėl to tampa mažiau patrauklūs. Šis veiksnys didina investicijų sumas į obligacijų rinką, kaip pelningesnį investavimo variantą.
Pavyzdžiui, didieji bankai šiuo metu už indėlius siūlo apie 2-2,5% metinių palūkanų, tuo metu įmonių obligacijos investuotojams kartais žada net iki 10% grąžą. Tad, nors didesnis pajamingumas visuomet susijęs ir su didesne rizika, į obligacijų rinką žengia vis daugiau investuotojų.
Obligacijos patrauklios ir dėl saugumo
Lyginant su akcijomis, obligacijos patrauklesnės ne vien dėl prognozuojamo pastovaus pajamų srauto ar aiškaus investicijos termino. Dar vienas jų privalumas – kad obligacijų turėtojų kapitalas yra labiau apsaugotas. Kitaip tariant, jie turi pirmenybę prieš akcininkus tais atvejais, kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ar yra priversta skelbti bankrotą.
Tiesa, ypač svarbu įvertinti, kuo kiekviena konkreti obligacija yra užtikrinta, kas jos emitentas ir kokiam tikslui įmonė skolinasi. Jei obligacijos leidžiamos finansuoti konkrečiam projektui, jų užtikrintumas gali būti papildomai didinamas garantijomis, pilnu turto įkeitimu ar kovenantais, apribojančiais įmonės prisiimamos rizikos lygį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, iš ko įmonė moka palūkanas: iš verslo pajamų ar iš tos pačios skolos.
Komentaro autorė Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
