Ekspertas atsako: kas nutinka su akcijomis, kai bankrutuoja tarpininkas

Kas nutinka su turimomis akcijomis, kai bankrutuoja brokeris – tokio klausimo po pristatymo investuotojų festivalyje „Mano pinigai su investuotoju Luku“ sulaukė Paulius Beniušis, „Nter Asset Management“ investicijų analitikas. Pateikiame išsamų jo atsakymą.

„Kad bankrutuojant tarpininkui dingtų turimos akcijos yra tikrai labai retas dalykas, tačiau jis nėra neįmanomas. Turbūt garsiausiai žinomas toks atvejis – „Lehman Brothers“ griūtis 2008 metais.

Numatyti tokius dalykus kaip tarpininko bankrotas yra beveik neįmanoma, tačiau yra trys pagrindiniai dalykai, į ką reikia atsižvelgti prieš įvertinant brokerio saugumą: priežiūra, verslo modelis ir turto bei įsipareigojimų rizikos santykis.

Vienas svarbiausių dalykų yra brokerio priežiūra. Įvairūs saugumo užtikrinimai investuotojams, tokie kaip tiesioginė akcijų nuosavybė investuotojui ir investuoto turto atskyrimas nuo brokerio turto, ypač sugriežtėjo po 2008 metų krizės. Tačiau nebuvimas adekvačios ir griežtos priežiūros, tokios kaip Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) ar JAV finansų įmonių reguliavimo institucijos (FINRA), gali suteikti galimybę brokeriui dalinai arba pilnai išvengti šio draudimo, sukuriant itin sudėtingas schemas tarp susijusių įmonių arba dar paprasčiau – tiesiog pateikiant apgaulingus dokumentus, kurių gali niekas netikrinti ištisus mėnesius.

Neatskyrus investuotojų ir brokerio turto, brokeris, net ir nebūdamas galutiniu akcijų ar obligacijų naudos gavėju, gali tuos vertybinius popierius užstatyti siekdamas gauti finansavimą, skolinti vertybinius popierius „short“ pardavėjams už palūkanas, ir kitais būdais uždirbti papildomai iš faktiškai jiems nepriklausomo turto. Įvykus ekonominiam šokui, užstatytos ar paskolintos akcijos gali būti sunkiai atgaunamos. Dėl tokio rizikingo brokerio verslo modelio galiausiai nukenčia investuotojai.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar brokeris yra viešai listinguotas, nes taip geriausiai galima patikrinti jo įsipareigojimų bei turto rizikos santykį ir apskritai balansą. Listinguojamos įmonės ne tik privalo finansinius rezultatus skelbti kas ketvirtį, bet jos dažniausiai turi ir savo kreditingumo reitingą, ir papildomą sluoksnį priežiūros tiek iš analitikų, tiek ir pačių akcijų biržų. Jei jūsų tarpininkas yra bankas – tai prideda dar vieną papildomą priežiūros sluoksnį.

Visą straipsnį gali skaityti tik „Mano pinigų“ ir „Verslo žinių“ prenumeratoriai.