Infografika: kodėl neinvestuoja ES gyventojai

Infografika: kodėl neinvestuoja ES gyventojai
Leung Cho Pan („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

26% Europos Sąjungos (ES) gyventojų turi ar yra turėję kokį nors investicinį produktą (akcijas, obligacijas, fondus). Tuo metu didžiausia priežastis, kodėl likę neinvestuoja, yra pinigų tam trūkumas, parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta Eurobarometro apklausa.

Tyrimas atliktas 2022 m. gegužės-birželio mėn, apklausti 15 m. ir vyresni piliečiai iš 27 ES valstybių narių (iš viso atlikti 27.862 interviu internetu).

Neinvestuojančių ES gyventojų buvo paprašyta pasirinkti vieną ar kelias neinvestavimo priežastis iš pateiktų 6.

47% ES gyventojų, neturinčių nė vieno investicinio produkto, atsakė, jog taip yra, nes jie neturi tam pakankamai pinigų. Kitos kiek mažiau populiarios neinvestavimo priežastys: nerimas dėl rizikos (21%), nėra tikri, jog uždirbs pakankamą investicinę grąžą (15%) ir kt.

[infogram id="de97db91-207c-4512-a29b-3abaaefc089f" prefix="1tq" format="interactive" title="Kodėl neinvestuoja ES gyventojai?"]

Visose ES valstybėse narėse dažniausiai pasirenkama investavimo produktų neturėjimo priežastis yra nepakankamas pinigų kiekis investicijoms – nuo 30% Nyderlanduose iki 61% Vengrijoje. Vengrija lenkia Lenkiją (54%) ir Suomiją (53%), o Nyderlandus lenkia Liuksemburgas, Malta ir Švedija (visos 39%).

Lietuvoje šią priežastį įvardijo 46% respondentų. Antra populiariausia priežastis tarp Lietuvos gyventojų – įsitikinimas, kad nepavyks uždirbti pakankamos grąžos (26%).

Likusias neinvestavimo priežastis pasirinko mažesnė dalis apklaustųjų. Pavyzdžiui, gyventojų, atsakiusių, kad jie yra susirūpinę dėl investavimo rizikos, svyruoja nuo 14% Bulgarijoje iki 28% Ispanijoje (Lietuvoje – 16%).

Taip pat dalis respondentų, teigiančių, kad neturi investicinių produktų, nes nežino, kaip investuoti, arba mano, kad tai pernelyg sudėtinga, svyruoja nuo 8% Vengrijoje iki 24% Airijoje. Lietuvoje šis skaičius siekia 17%.

Statistika taip pat rodo, kad moterys dažniau nei vyrai nurodė neturinčios pakankamai pinigų investuoti (45% ir 50%).

Atsakymą, jog neturi pakankamai pinigų investuoti, dažniau pasirinko vyresnio amžiaus žmonės (54% 55 m. ir vyresnio amžiaus), o jaunesni respondentai dažniau nurodė, kad nežino, kaip investuoti arba mano, kad tai pernelyg sudėtinga (26% 15–24 m. amžiaus gyventojų).

Lietuvoje investuoja retas

Lietuvoje aktyviai investuoja 31.475 vyrai ir 17.887 moterys, rodo 2022 m. rugpjūčio mėn. paskelbti Lietuvos banko duomenys. Skaičiai nėra dideli, žinant, kad šalyje iš viso gyvena maždaug 2,8 mln. gyventojų.

Aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 m. vyrai. Jie 2021 m. sudarė daugiau kaip 60% visų sandorių vertybiniais popieriais. Tiesa, pastebima, kad daugėja ir investuojančių moterų.

Nepaisant to, bendra statistika nėra džiuginanti. 

Laisvus pinigus, kurių neprireiks artimiausiu metu, ekspertai pataria investuoti.

„Pinigai nuvertėja, tad verta galvoti apie tai, kur juos investuoti. Investavimas yra racionalaus pinigų valdymo proceso pasekmė“, – teigia Kamilė Taujanskaitė, VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė.

Kalbėdamas apie asmeninio finansų konsultanto naudą ir reikalingumą Domas Klimavičius, Šiaulių banko investicinių paslaugų grupės vadovas, „Mano pinigams“ anksčiau sakė, kad asmeninė finansų patarėjo konsultacija praverstų didžiajai daliai gyventojų, mat nūdienos statistika nedžiugina: turime mažai investuotojų ir daug indėlininkų.

„Tai reiškia, jog nepasinaudojama galimybe taupyti ir investuoti kapitalo rinkose, neauginama arba mažinama santaupų perkamoji galia, neįdarbinti pinigai neleidžia sparčiau vystytis verslams. Gyventojų pajamos auga, tad dažnam lietuviui tvarus finansų valdymas turėtų tapti vis aktualesnis“, – komentavo jis.

Domas Klimavičius, Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento grupės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr

D. Klimavičiaus teigimu, finansų patarėjas galėtų padėti surasti alternatyvų bene vieninteliam lietuviui žinomam investavimo būdui – nekilnojamam turtui, diversifikuojant savo investicijas per skirtingas turto klases, kartu padidinant portfelio likvidumą ir gaunant pinigų srautą iš skirtingų šaltinių.

Investuoti skatina valstybė

Su tikslu, kad gyventojai laisvus pinigus įdarbintų, aktyviau įsitrauktų į investavimą ir kauptų senatvei, valstybė siūlo paskatas.

Portalas „Mano pinigai“ ne tik jas aprašė, bet ir pateikė ekspertų aiškinimus, kaip jomis pasinaudoti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?

Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

Prenumerata 1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

Prenumerata 12 mėn.
47 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

LiMA DAY’24 ŠIAULIAI konferencijos dalyviams 3 mėn. prenumerata
0 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

6 mėn. prenumerata už 4 kainą
24 Eur
(su PVM)
Mano pinigai