Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Per pastaruosius metus NT kainos Lietuvoje augo apie 10%, tačiau nuomos kainos – tik 5%. Investicinė grąža, kurią sudaro nuomos pajamos, šiuo metu gali siekti vos 3–4 % per metus, o tikėtis tolesnio spartaus kainų augimo būtų sunku, nes jos jau gana aukštos, sako banko Lietuvos filialo vadovas. Be to, investuojantiems į NT jis rekomenduoja rinktis atidžiai.
„Rinką gerai suprantantys investuotojai dažniausiai renkasi mažesnės kvadratūros butus miegamuosiuose rajonuose, nes ten investicija yra sąlyginai mažesnė, o nuomos kaina geresnė. Mažesni butai yra labiau patrauklūs investicijai negu prestižinis nekilnojamasis turtas Vilniaus senamiestyje ar centre“, – aiškina D.Burdaitis.
Artėjantys 2026 m. atneš ir kitų pokyčių – pirmo būsto pirkėjams pradinis įnašas mažės nuo 15% iki 10%, o antro būsto įsigijimo sąlygos griežtės. Nemažą įtaką rinkai turės ir pensijų reforma. Preliminariai skaičiuojama, kad iš antrosios pensijų pakopos bus išimta apie 1,5 mlrd. eurų.
Nors nemaža dalis šių lėšų, tikėtina, bus skirtos einamosioms išlaidoms, kaip parodė estų pavyzdys, apie 15–20% gali nukeliauti į NT sektorių.
Nors NT laikomas sąlyginai saugesne investicija dėl mažesnių kainų svyravimų, kiti investiciniai instrumentai, pavyzdžiui, biržoje prekiaujami fondai (ETF), gali parodyti geresnių rezultatų.
„Jeigu prieš 10 metų būtume investavę 100 tūkst. eurų su dividendų reinvestavimu, pavyzdžiui, į populiariausią pasaulyje „S&P 500“ akcijų indeksą, šiandien tokia investicija teoriškai galėtų būti vertinama maždaug 300 tūkst. eurų.
O jei būtume pirkę nekilnojamąjį turtą Vilniuje, dabartinė jo vertė galbūt siektų 200–220 tūkst. eurų, priklausomai nuo vietos, būklės ir rinkos sąlygų“, – dešimtmečio rezultatus lygina „Citadele“ banko atstovas, tačiau atkreipia dėmesį, kad istorinė grąža negarantuoja ateities rezultatų: tiek akcijų, tiek NT rinka gali svyruoti, o investicijų vertė gali ir mažėti.
Pasak D. Burdaičio, norint subalansuoti riziką ir pagerinti ilgalaikę grąžą, verta derinti skirtingas turto klases. NT ir akcijos papildo viena kitą, nes jų vertės dažnai kinta nevienodai, todėl diversifikuojant portfelį investicijos tampa stabilesnės. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kiek jūsų investicija yra likvidi, ir esant poreikiui, kaip greitai galėsite ją paversti pinigais.
Plačiau apie tai, kaip rinktis investicijų kryptį, įvertinti jų likvidumą ir kokiam laikotarpiui investuoti, klausykitės „Verslo tribūnos“ pokalbio su Dariumi Burdaičiu.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
