Lietuvoje daugėja investuojančių žmonių, tačiau 2 iš 5 asmenų yra įsitikinę, kad investavimas turi prasidėti gavus didelę pinigų sumą ar palikimą.
Vienas iš penkių gyventojų Lietuvoje teigia, kad geriausia pradėti investuoti gavus palikimą. Tiek pat žmonių laikosi nuomonės, kad investavimo startas galėtų įvykti gavus pirmąjį darbą, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas gyventojų taupymo ir investavimo tyrimas, kurį atliko bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo 1.000 gyventojų, taip pat papildomai buvo apklausta 1.200 banko klientų.
Taip pat paaiškėjo, kad investuojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė negu Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje 18–74 metų žmonės labiausiai linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), trečios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą ir akcijas.
„Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vis dar gajus mitas, kad investavimui tiesiog nepakanka pinigų, net ir turint pakankamai santaupų“, – teigia Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė. Pasak jos, tam tikras slenkstis investavimui Lietuvoje kyla ir dėl gyventojų orientacijos į NT, kur startas paprastai siejamas su didelėmis lėšų sumomis.
Tyrimas atskleidė, kad investuotojais save gali vadinti 54% Lietuvos, 50% Latvijos ir 47% Estijos gyventojų. Žmonės Lietuvoje labiausiai yra įpratę investuoti į NT, trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Investicijų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus
K. Ruseckienė pastebi, kad lyginant skirtingo amžiaus gyventojų pasirinkimus, Lietuvoje 18–29 metų žmonės labiausiai domisi bendrovių akcijomis ir į jas investuoja, 30–49 metų asmenys yra linkę investuoti į NT ir trečios pakopos pensijų fondus, o 50–74 metų grupėje populiariausias pasirinkimas yra NT ir investicinis gyvybės draudimas.
Lyginant šių metų apklausos duomenis su pernykščiais, populiarumą tarp investuotojų Lietuvoje labiausiai augino investicinių fondų vienetai. Šiemet daugiau žmonių investuoja į akcijas, į biržoje prekiaujamus fondus (angl. ETF) ir obligacijas. O investuojančių į kriptovaliutas gretos sumažėjo.
Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (64%) gyventojų pritaria, kad investuoti geriau periodiškai – kas mėnesį po 100 Eur, negu vieną kartą per metus nukreipti 1.200 Eur sumą.
„Praktika rodo, kad investuojant reguliariai, didėja tikimybė išvengti rinkos svyravimo poveikio investicijų vertei. Periodiškai perkant investicinių vienetų (akcijų, fondo vienetų, ETF ir kt.) skirtingomis kainomis, už aukštą kainą nuperkama mažiau, o už žemą daugiau. Dėl to vidutinė pirkimo kaina ilgainiui išsilygina, kartu sumažinama rizika investuoti didelę sumą pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, prieš pat rinkos nuosmukį, kai kaina yra aukščiausiame taške“, – komentuoja K. Ruseckienė.
Ji priduria, kad investuojant kas mėnesį, pinigai pradeda anksčiau generuoti grąžą. Skaičiavimai rodo, kad net ir nedidelė suma, pradėjusi augti anksčiau, ilgainiui gali duoti didesnį sudėtinių palūkanų efektą.
Santaupų turi, bet bijo įdarbinti pinigus
Pasak K. Ruseckienės, ne mažiau svarbu ir tai, kad reguliarus investavimas formuoja disciplinuotą taupymo ir investavimo įprotį. Apklausos rezultatai rodo, kad santaupų turi 73% respondentų.
„Be to, verta atkreipti dėmesį, kad investuoti didelę sumą vienu kartu gali būti psichologiškai sunkiau – jaučiama didesnė baimė prarasti daug pinigų. O mažesnės reguliarios investicijos yra psichologiškai lengviau valdomos ir leidžia palaipsniui priprasti prie investavimo proceso“, – teigia Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.
Kaip parodė tyrimas, galimo nuostolio baimė yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse susilaiko nuo investicijų. Kitos dvi – žinių trūkumas ir nuomonė, kad nepakanka santaupų ir pajamų.
DAUGIAU SKAITYKITE:
Investavimo pradžioje nukritusios rinkos tapo galimybe
Kaip pradėti investuoti: pirmieji žingsniai, klaidos ir pinigų sumos
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
