Kol vieni vaikai apie investavimą pirmą kartą išgirsta mokykloje, draugų kompanijoje ar perskaito internete, kitus nuo mažų dienų edukuoja tėvai. Finansinio raštingumo žinios savaime neatsiranda, jas reikia ugdyti ir taikyti praktikoje.
Lietuvoje investavimas dar nėra masinis reiškinys. 53.800 – tiek aktyvių neprofesionalių investuotojų buvo pernai metų pabaigoje, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Kitaip tariant, 1,88% šalies gyventojų.
Daugiausia investuota į akcijas, fondus, obligacijas.
Ekspertai pastebi, kad jaunoji karta investavimu domisi, apie tai sužino iš skirtingų šaltinių.
Apie asmeninių finansų valdymą bei investavimą vis dažniau kalbama šeimose, kai kada artimieji patys investuoja su nepilnamečiais vaikais. Lygiai taip pat yra atvejų, kada vaikai informacijos ieško patys, tarkime, internete. Vis tik manyti, kad vaikas žinių apie finansinį raštingumą įgys savarankiškai, nereikėtų.
Specialistai bendrai sutinka, kad finansinis raštingumas nėra įgimtas dalykas, įgūdžius reikia ugdyti.
„Galima perskaityti visas knygas ir perklausyti visas laidas, bet, jei nepabandysime šių žinių pritaikyti praktikoje, visos jos bus tiesiog bevertės“, – aiškina Viktorija Dičpinigaitienė, LB Finansinio raštingumo centro vadovė, ir priduria, kad finansinis raštingumas apima ir motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. – Reikia pradėti veikti, o veiksmai galiausiai turi tapti įpročiais ir įgūdžiais, tik tada pajusime realius pokyčius savo gyvenimuose.“
Moko tėvai
Investuojantys tėvai žinias įprastai perduoda savo vaikams.
Pavyzdžiui, taip darė Aleksandras Balbieris, bendrovės „Orion Pharma“ vadovas Baltijos šalims. Jo sūnus Justinas Balbieris „Mano pinigams“ pasakojo, kad būdamas 6 m. pradėjo taupyti namui, tačiau tikslas greit atsibodo, reikėjo kitos motyvacinės priemonės.
„Sulaukus 10 ar 12 m., atsirado tėčio bankas, kuriam buvo galima atiduoti pinigus ir gauti stabilią 10% metinę grąžą. Ta finansinė priemonė buvo nuostabi, tokių pelnų pasiekti kur nors kitur sudėtinga ir aš labai džiaugiausi tuo periodu. Sulaukęs 16 m., gavau investicinę sąskaitą ir savo investicinį portfelį“, – prisimena jis.
Su tėčio, Vytauto Plunksnio, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininku, pagalba būdamas 8-erių pirmą investiciją atliko Ignas Plunksnis, MB „Arborus grupės“ bendraįkūrėjas ir vadovas.
Nors, pasak I. Plunksnio, tuo metu visko nesuprato ir pirmos investicijos sėkmingos nebuvo, 11-os į investavimą įsitraukė dar labiau ir to daryti nesustojo iki šiandien.
Visai neseniai I. Plunksnis su draugais įkūrė verslą, kuriam reikalingas lėšas sukaupė taupydamas ir investuodamas.
Pasitarnavo internetas
Matas Baliukonis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos fondo direktorius, investuoti pradėjo mokyklos suole.
Jis pasakojo, kad kompiuterinis žaidimas „Cookie Clicker“, kurį žaidė būdamas 6-erių, pasėjo tam tikrą investicinę mąstyseną – kad dabar gali atsidėti daugiau, jog ateityje galėtum kažką uždirbti.
Sumastęs įdarbinti pinigus tikrame gyvenime ir pasidomėjęs internete nusprendė, kad spekuliavimas opcionais geriausia galimybė.
14-os jau baigęs spekulianto karjerą M. Baliukonis internete susirado ir mentorių, kuris skyrė savo laiką ir žinias jo mokymui. M. Baliukonis pažymi, kad joks investuotojas neatsiranda ten, kur yra, pats. Visada yra žmogus, kuris pataria, pamoko, galiausiai, parašo knygą, kurią perskaitai. Taip nutiko ir jam.
M. Baliukonio tėvai nėra investuotojai, tačiau, jo nuomone, tai ir nėra būtina, kad vaikas susidomėtų investavimu.
„Ką mano tėvai darė gerai, – skatino mane domėtis, skatino smalsumą, mokymąsi iš klaidų. Jie taip pat man suteikė daug atsakomybės, kuri irgi yra būtina. Pavyzdžiui, aš dažnai bendraudavau su užsienio investuotojais. Taip pat suteikė atsakomybę valdyti savo lėšas, leido savo arbatpinigius dėti ten, kur noriu aš. Tai mane privedė prie investavimo“, – dalijasi jis.
Dalyvauja mokymuose
Jaunimo finansinio raštingumo edukacijos dažnai imasi privatus sektorius. Įvairius mokymus, kursus organizuoja bankai, aktyviai veikia „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija ir kt.
Pavyzdžiui, balandį Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla moksleiviams pirmą kartą organizavo finansų akademiją „Mano pinigai – mano sprendimai“. 4 dienas mokiniai dalyvavo ekskursijose, paskaitose, diskusijose finansų tema.
Kaip tada „Mano pinigams“ pasakojo Aneta Šlekytė-Kaminienė, VU Verslo mokyklos strateginių verslo partnerysčių vadovė, moksleivių turimos žinios apie asmeninių finansų valdymą, investavimą maloniai nustebino.
„Žinias apie taupymą jie jau yra įsisavinę, nori kuo daugiau sužinoti apie dar platesnes investavimo galimybes, nes beveik pusė moksleiviu teigė, kad tą aktyviai jau dabar daro padedami tėvų, o jei yra pilnamečiai – patys“, – komentuoja ji.
Tąkart renginys buvo orientuotas į moksleivius, gyvenančius Vilniuje ir aplink, tačiau ateityje planuojama dėmesį skirti ir gyvenantiems kituose regionuose.
Pradėti anksti
Lina Banytė-Surplienė, knygos „Apie pinigus su vaikais“ autorė, finansinio vaikų švietimo tėvus ragina imtis kuo anksčiau, sukurti įpročius šeimoje.
„Jei pradėsime pradinėse klasėse, kai vaikas iškeliaus gyventi savarankiško gyvenimo, jis turės daugiau kaip 10 metų patirtį! Tai yra labai didelis pranašumas prieš vaikus, kurie pirmuosius pinigų valdymo įgūdžius pradės ugdyti tik būdami pilnamečiai“, – sako ji.
Autorė ragina prisiminti, kiek patys išmokome per pastaruosius 10 metų ir kad vaikų mokymosi kreivė yra gerokai statesnė.
„Dažniausia tėvų daroma klaida – vaikus pradeda mokyti per vėlai ir moko tik taupyti. Bet juk reikia mokyti ir uždirbti, ir investuoti. Kiti patys daug ko nežino, turi vidinių su pinigais susijusių kompleksų, kurie trukdo ir sėkmingai tvarkyti finansus, ir tinkamai mokyti vaikus“, – svarsto L. Banytė-Surplienė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Neturi pinigų investuoti į vaiką? Turėk laiko
- A. Klimavičienė – apie investavimą Lietuvoje ir Baltijos biržos uždarą ratą
- Moksleivių investavimas: nuo kasdienės prekybos biržoje iki savo verslo kūrimo
- Žaidimai ir programėlės vaikams, mokančios užsidirbti, taupyti, investuoti
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
