Investuotojai ima abejoti JAV ekonomikos perspektyvomis

Donaldo Trumpo protekcionistinė politika sėja investuotojų nepasitikėjimą JAV finansiniais aktyvais. Įspėjimus dėl JAV perspektyvų papildo ir rekordiniu tempu iš portfelių metamos amerikietiškos investicijos.

„Goldman Sachs“

JAV ir Kinijos prekybos karas gali privesti finansinių abiejų ekonomikų skyrybų su reikšmingomis pasekmėmis investuotojams.

Šio įvykio, kurį „Goldman Sachs“ apibūdina kaip „ekstremalų scenarijų“, atveju iš JAV biržų galėtų būti delistinguotos kinų kompanijos (jų Amerikos depozitoriumo pakvitavimai). JAV investuotojai dėl to gali būti priversti parduoti kiniškų akcijų už maždaug 800 mlrd. USD, skaičiuoja JAV investicinio banko analitikai.

Šiuo metu amerikiečių instituciniams investuotojams priklauso JAV biržose palistinguotų Kinijos kompanijų Amerikos depozitoriumo pakvitavimų už maždaug 250 mlrd. USD, kas atitinka apie ketvirtadalį šių kompanijų kapitalizacijos. Dar už daugiau kaip 520 mlrd. USD siekia investicijos į kiniškas akcijas Honkongo biržoje ir dar keliasdešimt milijardų – žemyninėje Kinijoje.

„Ekstremalūs neapibrėžtumo lygiai pasaulio prekybos sistemoje lėmė išskirtinį kintamumą pasaulio kapitalo rinkose ir susirūpinimą dėl pasaulinės recesijos bei dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų išsiskyrimo rizikas“, – rašo „Goldman Sachs“ strategai analizėje klientams, kurią cituoja „Bloomberg“.

Beje, baimės dėl galimo kiniškų kompanijų delistingavimo iš JAV biržų buvo kilusios ir per pirmąją D. Trumpo kadenciją.

Jie skaičiuoja, kad priverstinio Amerikos depozitoriumo pakvitavimų delistingavimo atveju šie vertybiniai popieriai ir Kinijos akcijų indeksas „MSCI China“ galėtų kristi atitinkamai 9% ir 4% nuo esamų lygių.

Turėtini mintyje ir Kinijos investuotojų turimi aktyvai JAV biržose. Ekstremaliu finansinių skyrybų tarp JAV ir Kinijos atveju Kinijos investuotojams gali tekti nusikratyti finansinio turto JAV už maždaug 1,7 trln. USD, iš kurių apie 370 mlrd. USD sudaro akcijos, 1,3 trln. USD – obligacijos.

PIMCO

Donaldo Trumpo protekcionistinė muitų politika daro žalą JAV finansiniam turtui. Kyla rizika, kad JAV rinkos „atspindės tokias dinamikas, kokiomis pasižymi JK ir besivystančios rinkos“, įspėja investicijų valdymo gigantė „Pacific Investment Management Co.“, arba PIMCO.

Sparčiai kaitaliojama ir nenuspėjama JAV politika kelia grėsmę nuo seno įsišaknijusiam investuotojų supratimui, kad pasaulio finansų sistema yra susieta su JAV rinkomis ir JAV turtu, teigia PIMCO.

Tokias grėsmes iliustruoja JAV finansinių aktyvų ir valiutos tendencijos po to, kai D. Trumpas paskelbė plataus masto muitus. JAV ilgesnės trukmės iždo popierių pajamingumas ryškiai šoktelėjo, o JAV doleris bei akcijos patyrė nuosmukį. Tai signalizuoja, kad investuotojai reikalauja didesnės rizikos premijos už dolerinius aktyvus.

„Pasukusios į protekcionistinę politiką, JAV suteikia viso pasaulio investuotojams progą permąstyti ilgalaikes prielaidas dėl perspektyvų. Pastarasis lygiagretus JAV dolerio, akcijų ir iždo popierių kritimas pasižymi tokia kombinacija, kuri paprastai siejama su besivystančių rinkų ekonomikomis“, – konstatuoja PIMCO strategai šios savaitės viešoje analizėje.

D. Trumpo veiksmai sukėlė JAV tokį šoką, kuris panašus į „Brexit“, ir gali vesti prie stagfliacijos su paūmėjusia infliacija ir menkstančiu ekonomikos augimu.

„Amundi“

Šoktelėję JAV iždo popierių pajamingumai buvo viena iš priežasčių, privertusių D. Trumpą kiek atsitraukti, pritaikant išimtis muitams. Tačiau padidėję pajamingumai ir toliau kelia susirūpinimą, kuris skatina lūkesčius, kad situacijai paūmėjus, gali įsikišti FED.

FED intervencija obligacijų rinkoje galima, jei JAV 10 m. trukmės iždo popierių pajamingumas perkops 5% ribą. Tam FED, tikėtina, antroje šių metų pusėje, gali paskelbti milžinišką kiekybinio švelninimo (angl. quantitative easing) programą, pagal kurią atviroje rinkoje būtų superkamos obligacijos, mažinamos palūkanų normos, kad palaikytų ekonomiką, nukentėjusią nuo D. Trumpo muitų ir šoktelėjusių skolos aptarnavimo kaštų. Tokį scenarijų dėlioja strategai iš „Amundi“, didžiausios Europoje turto valdytojos.

Pagal šias prielaidas JAV iždo popierių rinka gali „struktūriškai“ pasikeisti, kai didesniąją dalį JAV obligacijų pirkėjų sudarys vidaus rinkos investuotojai. Čia „Amundi“ brėžia paraleles su Japonija, kur 90% vyriausybės obligacijų pirkėjų yra vietiniai, įskaitant centrinį banką.

„Vienintelis būdas, kaip JAV – su savo deficitu ir prislėgta ekonomika – galėtų save ir toliau refinansuoti, bus nacionalizuoti savo skolą, taip kaip Japonijoje“, – Vincentas Mortier, „Amundi“ vyriausiasis investicijų valdytojas, sakė interviu „Bloomberg“.

Perspektyva, kad vis mažiau ir mažiau užsienio investuotojų laikys JAV iždo popierius, reiškia ir tai, kad „vienintelė kryptis JAV doleriui yra žemyn“, mano V. Mortier.

„Citigroup“

Analitikai iš banko „Citigroup“ savaitės pradžioje pablogino rekomendaciją dėl JAV akcijų iš „padidintos“ (angl. overweight) į „neutralią“, argumentuodami „blėstančiu“ Amerikos išskirtinumu.

Prekybos karas kenkia JAV ekonomikos augimui ir JAV kompanijų pelnams, vis daugiau racijos diversifikuotis nuo JAV akcijų, argumentuoja banko analitikai.

„JAV rinka išlieka santykinai brangi, vis dažniau prastinamos EPS (pelno akcijai – VŽ) prognozės“, – atnaujintame vertinime rašo „Citigroup“ analitikai.

Išskirtinumą JAV akcijos praranda ir dėl „DeepSeek“ dirbtinio intelekto modelio proveržio, ekonomikos skatinimo Europoje. Be to, prekybos karas JAV verslams turėtų smogti labiau nei jų konkurentams Japonijoje ir Europoje, teigia „Citigroup“.

„Citigroup“ sumažino šių metų pabaigos prognozę S&P 500 indeksui nuo 6.500 punktų iki 5.800 punktų. Ketvirtadienį S&P 500 indeksas prekybą baigė ties 5.282 punktais.

„Bank of America“

Investuotojų nuotaikos dėl ekonomikos perspektyvų yra prasčiausios per tris dešimtmečius, rodo šią savaitę paskelbta „Bank of America“ kasmėnesinė didžiausių fondų valdytojų apklausa.

82% respondentų numato, kad pasaulio ekonomika susilpnės. 42% tikisi recesijos, daugiausiai nuo 2023 m. vasaros.

Pesimizmas fondų valdytojų portfeliuose ypač pasireiškia neigiamu požiūriu į JAV akcijas. Šio regiono akcijų alokacija fondų portfeliuose balandį buvo 36% žemiau neutralios (angl. underweight), kai dar vasarį buvo 17% didesnė už neutralią (angl. overweight). JAV alokacijos sumažėjimas 53 procentiniais punktais yra stipriausias istorijoje. Rekordiniais tempais JAV akcijų svoris portfeliuose mažėjo ir praėjusį mėnesį.

Investicijų valdytojai taip pat neigiamai vertina JAV dolerio perspektyvas. 61% tikisi tolesnio JAV dolerio pigimo per ateinančius 12 mėnesių. Tai yra gausiausiai nuo 2006 m.

Tradicinėje apklausoje fondų valdytojai įvertina, koks statymas rinkose jau sutraukė pernelyg daug rinkos dalyvių (angl. most crowded trade). Šįkart tokiu pripažintas statymas už tolesnį aukso brangimą.

Billas Ackmanas

Šią savaitę gausaus investuotojų dėmesio sulaukė Billas Ackmanas, investicijų kompanijos „Pershing Square“ vadovas.

Automobilių nuomos kompanijos „Hertz“ akcijos ketvirtadienį pašoko 44% po naujienų, kad milijardieriaus rizikos draudimo fondas įsigijo šios kompanijos akcijų paketą. Pasitelkus išvestines priemones, „Pershing Square“ kontroliuoja 19,8% „Hertz“.

Ne kartą į finansines duobes patekusi ir gausiai įsiskolinusi kompanija pastaruoju metu buvo priskiriama prie akcijomis–memais spekuliuojančių investuotojų pirkinių. Pastarąjį kartą „Hertz“ smogė sprendimas papildyti autoparką „Tesla“ elektromobiliais, kurių nuvertėjimas antrinėje rinkoje neigiamai paveikė nuomos kompanijos finansinę padėtį.

B. Ackmanas pirkinį argumentuoja lūkesčiais, kad naujai „Hertz“ vadovybei pavyks apsukti kompanijos kryptį, išspręsti „Tesla“ sukeltas bėdas. Be to, milijardierius mato teigiamas tendencijas automobilių nuomos sektoriuje.

„JAV automobilių nuomos sektorius yra oligopolinis, kur „Enterprise“, „Avis“ ir „Hertz“ užima 95% rinkos. Sektoriaus kainodaros disciplina nuo pandemijos laikų pagerėjo. „Enterprise“ aukšta pelno marža (manome, ji siekia daugiau kaip 20%) – šiuo metu geriausiai valdomo sektoriaus žaidėjo – demonstruoja, kad automobilių nuomos verslas gali būti labai pelningas“, – B. Ackmanas ėjimą komentavo socialiniame tinkle X, išreikšdamas lūkestį, kad ir „Hertz“ naujai vadovybei pavyks padidinti pajamas, sumažinti kaštus per kelerius metus.

„Hertz“ verslui esą nebaisi ir dabartinė tarptautinės prekybos situacija, kurioje dėl padidintų muitų šoktelės ir naudotų automobilių kainos, kas yra gera žinia nuomos kompanijos balansui.

„Hertz“ priklauso per 500.000 automobilių, kurie verti maždaug 12 mlrd. USD. 10% naudotų automobilių kainų padidėjimas prilygtų maždaug 1,2 mlrd. USD automobilių parko vertės padidėjimui, kas atitinka maždaug pusę kompanijos kapitalizacijos rinkoje“, – argumentuoja B. Ackmanas.

Už 7,5 EBITDA „Hertz“ akcijų įsigijusi „Pershing Square“ mano, kad iki 2029 m. šios akcijos bus vertos maždaug po 30 USD.

Po naujienų ir daugiau kaip 40% šuolio „Hertz“ akcijos prekybą baigė kainuodamos 8,24 USD, tiesa, poprekybinėje sesijoje atpigo iki 7,7 USD.