Nuo pirmadienio Finansų ministerija pradedėjo Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) platinimą – už pirmąją emisiją bus mokama 3,7% metinių palūkanų. Ministerija platinimą vykdys per „Swedbank“ ir SEB bankus.
Pirmoji, vienerių metų trukmės, taupymo lakštų emisija bus platinama rugpjūčio 7–21 d., ji bus išperkama 2024 m. rugpjūčio 22 d.
VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. Anot ministerijos, „VTL yra saugi investicija, generuojanti grąžą, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei.“
Vyriausybei taupymo lakštai yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas gyventojų santaupas.
Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios ministerijos interneto svetainėje skelbs taupymo lakštų emisijos sąlygas. VTL platinami 14–30 dienų.
Taupymo lakštai galės būti pirma laiko išperkami kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus sumokama jų nominaliosios vertės suma be pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotų palūkanų.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos galios tik naujai išleidžiamiems VTL. Iki 2021 m. išleistiems VTL galioja buvusios sąlygos (jie išperkami tik termino pabaigoje).
VŽ rašė, kad nulinių palūkanų normų aplinkoje toks skolinimosi būdas buvo tapęs nebepalankiu skolintojui ir 2021-ųjų vasario 9 d. taupymo lakštų platinimas buvo sustabdytas.
Dabar, Europos Centriniam Bankui (ECB) kovojant su infliacija ir dėl to rekordiškai greitai išaugus palūkanų normoms, o taip pat – vyriausybių obligacijų pajamingumams, idėja susigrąžinti šią investavimo priemonę atgijo.
Vyriausybė obligacijų rinkoje pastaruoju metu skolinasi po maždaug 3,9–4,2%.
„Iki šiol ši priemonė finansiškai besiskolinančiam subjektui buvo nepatraukli, nes bankų komisiniai buvo pakankamai aukšti, todėl platinti per juos būdavo tiesiog ne visai finansiškai naudinga, palyginti su kitomis galimybėmis pasiskolinti rinkoje“, – sakė G. Skaistė.
Dar 2017 m. rugsėjį išleistoje valstybinio audito ataskaitoje Valstybės kontrolė taip pat darė išvadą, kad skolinimasis leidžiant Vyriausybės taupymo lakštus ekonominiu požiūriu yra nenaudingas.
Tuo metu skaičiuota, kad skolinimasis leidžiant taupymo lakštus 2016 m. sudarė 10% visų ir 14,7% vidaus rinkoje valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Iš viso vidaus rinkoje buvo pasiskolinta 1,044,3 mlrd. Eur, iš jų 890,5 mln. Eur išplatinta obligacijų ir 153,8 mln. Eur taupymo lakštų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Už metų trukmės indėlį – iki 4,4% metinių palūkanų
- Kokių bendrovių akcijų liepą pirko privatūs investuotojai
- Baltijos biržos apžvalga: nepaliaujanti brangti „Latvijas Gaze“ aukštyn tempia Rygos indeksą
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
