Kaip valdyti finansus klausia konsultantų, artimųjų, įtakos turi influenceriai

Bankų darbuotojų ir kitų finansų konsultantų rekomendacijos – dažniausias informacijos šaltinis, kuriuo naudojasi Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gyventojai (45%) prieš priimdami sprendimus dėl asmeninių finansų valdymo. Tiesa, Lietuvoje populiaresnis kitas šaltinis – draugų, šeimos narių ar pažįstamų rekomendacijos.

Tai atskleidė Europos Komisijos užsakymu atlikta Eurobarometro apklausa. Tyrimas atliktas 2022 m. gegužės-birželio mėn. Apklausti 15 m. ir vyresni piliečiai iš 27 ES valstybių narių (iš viso atlikti 27.862 interviu internetu).

Respondentų klausta, kokiais informacijos šaltiniais (iš 5 pateiktų) jie naudojasi priimdami sprendimus dėl asmeninių finansų. 45% apklaustųjų visoje ES atsakė, kad sprendimus priima remdamiesi banko darbuotojų ar kitų finansų konsultantų rekomendacijomis, daugiau kaip trečdalis (36%) – remiantis specialistų produktų palyginimais, vertinimais, ką pirkti geriausia (pavyzdžiui, specializuotose žurnaluose ar kainų palyginimo svetainėse), panaši dalis (35%) remiasi draugų, šeimos narių arba pažįstamų rekomendacijomis.

Mažiausia dalis – 5% – teigė pasikliaunantys rekomendacijomis iš socialinės medijos ir influencerių.

[infogram id="7cde78af-3472-4266-b338-5a96824c41fc" prefix="WcI" format="interactive" title="Sprendimai dėl asm. finansų valdymo"]

Žvelgiant detaliau, atsakymai tarp skirtingų valstybių gyventojų išsiskyrė. Pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje ir Airijoje populiariausias pasirinkimas – rekomendacijos iš šeimos, draugų, pažįstamų. Jį pasirinko atitinkamai 38%, 40% ir 44% respondentų.

[infogram id="a075c186-2191-4ffe-ab02-906a9400fbf1" prefix="T4N" format="interactive" title="Pagrindiniai informacijos šaltiniai (asm. fin.)"]

Medijos ir influenceriai

Kaip užsiminta, tik nedaugelis respondentų prieš priimdami finansinius sprendimus remiasi socialinėje medijoje ir influencerių ištransliuota informacija. Be to, tik 3% teigė, kad visiškai pasitiki minėtais šaltiniais. Vis tik dauguma dalyvavusių apklausoje (34%) pasirinko, jog greičiau jais nepasitiki, o 28% nepasitiki visiškai.

[infogram id="7fe37f96-a17b-411b-90ca-fa056e3c2e4e" prefix="Xg5" format="interactive" title="Pasitikėjimas medija ir influenceriais (asm. fin. kl.)"]

Statistika rodo, kad pasitikėjimas šiuo šaltiniu yra kiek didesnis tarp vyrų (25%, palyginti su 21% moterų) ir mažėja su amžiumi (nuo 33% 15–24 metų amžiaus respondentų iki 23% 54 metų ir vyresnių gyventojų).

Pasitikėjimas

Minėta apklausa atskleidė daugiau duomenų apie finansų valdymą.

Pavyzdžiui, 61% Lietuvos gyventojų pakankamai užtikrintai pasitiki savo asmeninių finansų valdymo įgūdžiais, 29% respondentų – jaučiasi labai užtikrinti, tuo tarpu nelabai – 8%.

Visų ES valstybių narių didžioji dalis gyventojų teigė, kad jaučiasi labai arba pakankamai užtikrintai valdydami savo asmeninius finansus (nuo 77% Graikijoje iki 94% Švedijoje).

Daugiausiai labiausiai savo finansų valdymo įgūdžiais pasitikinčių respondentų gyvena Švedijoje (58%), o visai nepasitikinčių – Graikijoje (6%).

Kalbant apie finansų valdymą naudojantis interneto svetainėmis ar programėlėmis, bendrame ES kontekste išsiskiria Lietuva. Net 64% šalies gyventojų teigia pakankamai jomis pasitikintys, 20% – pasitiki labai. Atitinkamai ES vidurkis – 53% ir 19%.

TAIP PAT SKAITYKITE: