Asmeninių finansų konsultantai nuolat pabrėžia taupymo svarbą ir naudą. Įprotį kaskart gavus pajamų dalį atsidėti gali padėti lengviau išugdyti turimas tikslas, pavyzdžiui toks, kaip nuosavas būstas ar atostogos.
15 metų žirgais užsiimanti Dalia Kuzmickienė, jojimo instruktorė, įmonės „Ekbi“ vadovė, pasakoja, kad turėjo tikslą – susitaupyti pinigų nuosavam žirgui įsigyti.
„Iš treniruočių uždirbtus pinigus, kurių dydis priklauso ir nuo sezono, ir nuo konkretaus poreikio, dalindavau per pusę: vieną dalį skirdavau dukters varžyboms, o kitą – taupyti žirgui. Atidėti pavykdavo skirtingas sumas – ir 150 Eur, ir 200 Eur, kartais net ir 400 Eur“, – pasakoja moteris ir sako, kad taupymo tikslą – 5.000 Eur – jai pavyko pasiekti per 1,5–2 metus.
Klausiama, kokie konkretūs buvo jos taupymo žingsniai, ji pirmiausia mini išlaidų kontrolę iki kiekvieno išleidžiamo euro. Taip pat gebėjimą kontroliuoti poreikius, atidėti malonumus.
„Labiausiai man padėjo įgūdis šį mėnesį uždirbamus pinigus išleisti tik sekantį mėnesį. Dažniausiai įprasta išleisti pinigus tuomet, kai juos gauni. Tačiau tikrai verta pirmiausia nuspręsti, ko išleisti neketini, t. y. atidėti taupymui, o likusią dalį paskirstyti pagal būtinas išlaidas“, – aiškina ji.
Edita Palskė, personalo valdymo įmonės „Addelse“ konsultantė ir blogerė, rašanti asmeninių finansų temomis, teigia, kad norint pasiekti finansinių tikslų, reikia trijų dalykų: tikslo, aiškaus plano ir paramą teikiančios aplinkos. Taip jiedviem su vyru pavyko sutaupyti pradiniam įnašui už maždaug 200.000 Eur vertės namą.
Pora iš vidutinių pajamų sutaupė daugiau kaip 50.000 Eur ir tą padarė dvigubai greičiau, nei planavo.
„Mes pasidarėme penkmečio planą, tačiau įvykdėme jį maždaug per dvejus metus. Sutarėme su vyru, kad gyvensime iš jo algos, o manąją atidėsim taupymui“, – pasakoja E. Palskė.
Dabar šį periodą ji prisimena ne kaip skausmingą diržų suveržimą, bet kaip teikusį daug džiaugsmo.
„Azartas buvo apėmęs ir mane, ir vyrą. Mums pavykdavo atidėti net ir jo uždirbamų pinigų dalį. Žiūrėdamas į rezultatą, jis nuolat stebėdavosi, kaip čia mums pavyko“, – prisimena finansų konsultantė.
Svarbiausias Jurgitos Baranauskienės, VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto docentės, šeimos taupymo tikslas – atostogoms.
Ji pabrėžia, kad jos šeimoje taupymas niekada nebuvo ekstremalus, o pati taupyti pradėjo nuo pirmo gauto atlyginimo.
„Pradžia buvo be jokių didelių strategijų – tiesiog gavus atlyginimą, pirmiausia dalį lėšų atidėti taupymui. Tai padaryti paprasta atidarius atskirą banko sąskaitą. Visada į savo „taupymo“ sąskaitą pervesdavau ne mažiau kaip 20% savo atlygio, o jei iki kito atlyginimo dar likdavo kasdieniams poreikiams skirtų ir nepanaudotų lėšų, mėnesio pabaigoje jas taip pat pervesdavau į „taupymo“ sąskaitą“, – dėsto ji.
Pirmąsias bendras santaupas su vyru išleido būsto įnašui.
„Pirmajam šeimos būstui dar studentaudami uždarbiavome užsienyje. Pati važiavau skinti braškių ir per kelias tokio skynimo vasaras tam įnašui buvo sutaupyta“, – sako J. Baranauskienė ir prisimena, kad 4 kambarių neremontuotas butas Kaune, kuriame šeima gyvena iki šiol, kainavo apie 70.000 litų. Dabar jis kainuotų apie 100.000 Eur.
Pasak pašnekovės, taupyti labai padeda prioritetų susidėliojimas.
„Yra tik du būdai turėti daugiau pinigų: arba daugiau uždirbti, arba mažiau išleisti“, – pažymi J. Baranauskienė, pridurdama, kad pastarasis įgyvendinamas lengviau: tereikia iš begalės alternatyvų, kaip išleisti pinigus, pasirinkti tinkamiausias.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Einamosiose sąskaitose pinigai nedirba – paskolinkite juos bankams
- 2 pagrindiniai mus veikiantys dirgikliai, trukdantys taupyti
- Investuotojai pasakoja, kaip elgiasi su savo pinigais
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
