Kas lėmė, kad Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pernai augo 21%, o „Profitus“ – 49%

V. Čijunskytė, prisimena, kad prieš septynerius metus vos pradėjęs veiklą, per pirmus kelis mėnesius, „Profitus“ finansavo projektų už 1 mln. Eur. Per antrus metus finansuota projektų už 5 mln. Eur, o pastaruoju metu vien per mėnesį finansuojama projektų už 10–13 mln. Eur.

Investuoti į NT – nuo 100 Eur

„Įkurtos platformos idėja buvo suteikti galimybę žmonėms investuoti nedideles sumas į NT projektus. Ši idėja įgyvendinta, – tikina „„Profitus“ vadovė. – Toliau vystant platformą ir augant sumoms keitėmės ir mes patys, ir mūsų reikalavimai, vidaus tvarkos vertinant galimybes kredituoti, rizikas – turime ir kreditų komitetus, pasitvirtintus protokolus, reikalavimus dokumentacijai, patikrinimus ir patikrinimų patikrinimus bei t. t. Norime to ar ne, bet daromės panašesni į bankinį finansavimą, nes apimtys auga, turime užtikrinti, kad projektai būtų vertinami tinkamai ir būtų apsaugoti investuotojų pinigai. Savų niuansų įnešė ir įsigaliojęs vieningas visos ES rinkos reguliavimas. Manau, pasiekėme į sutelktinio finansavimo rinkos brandos etapą.“

Pasak jos, sutelktinis investavimas viso pasaulio mastu demokratizavo investavimą į NT rinką. Dabar su instituciniais didžiaisiais investuotojais šioje rinkoje gali dalyvauti kiekvienas žmogus, investuodamas vos nuo 100 Eur.

Ji prisimena, kad veiklos pradžioje buvo keli dideli investuotojai, nors dominavo gana smulkūs. Tačiau per keletą metų sulaukta vis daugiau didesnių sumų, o taip pat institucinių investuotojų. Dabar „Profitus“ portfelyje 60% sudaro smulkūs investuotojai, o likusią dalį – stambūs investuotojai.

„Profitus“ dalis – 33%

M. Grybinienė, vertindama „Profitus“ finansuotų verslo paskolų ir NT projektų 300 mln. Eur sumą, primena Lietuvos banko pateiktą statistiką. Visos Lietuvoje registruotos sutelktinio finansavimo platformos, kurių iš viso registruotų yra 15, o realiai veikiančių – apie 12, iki 2024 m. nuo veiklos pradžios iš viso finansavo projektų už maždaug 700 mln. Eur, iš kurių 80% sudarė NT projektai. Šioje bendroje sumoje „Profitus“ dalis pernai sudarė 33%. Beje, sutelktinio finansavimo rinka pernai augo 21%, o „Profitus“ – 49%.

Pastaruoju metu kuriasi ir daugiau platformų, kurios pasiruošusios finansuoti ir NT projektus, ir verslus apskritai. Pasak V. Čijunskytės, Lietuvos verslai atranda ir obligacijas kaip finansavimo instrumentą. Šalia tradicinių skolos instrumentų – banko ar kredito unijų – atsiranda ir alternatyvūs. Tai ne tik sutelktinis finansavimas, obligacijos, bet ir privatūs skolos fondai ar net privatūs investuotojai.

„Pastaruoju metu, sakyčiau, vyksta „obligacijų vakarėlis“ – jas atranda ne tik NT vystytojai, bet ir kiti verslai, jas platina fondai. Obligacijos yra, kaip taisyklė, ne pagrindinis finansavimas, o naudojamas drauge su juo. Todėl investuojant į obligacijas labai svarbu atkreipti dėmesį, kokios jos yra, kuo jos užtikrintos“, – akcentuoja „Profitus“ vadovė.

Jos nuomone, obligacijos, ypač skirtos instituciniams investuotojams, tinkamesnės dideliems – šimtamilijoniniams – projektams finansuoti. O kelių milijonų projektams labiau tinka sutelktinis finansavimas.

Jaučia atsakomybę edukuoti

„Profitus“ rinkodaros vadovė teigia, kad bendrovės viena iš svarbių veiklos krypčių – žmonių finansinio raštingumo didinimas.

„Kaip rinkos lyderis jaučiame atsakomybę didinti žmonių finansinį raštingumą. Tai įgyvendiname veikdami keliomis kryptimis: pradedantiems investuotojams padedame išsiaiškinti, nuo ko pradėti ir ką analizuoti bei kokius įrankius naudoti, jaunimą edukuojame vidurinėse ir aukštosios mokyklose, atskirai redukuojame moteris, kurios linkusios dalintis savo patirtimi, mokyti vaikus ir savo tėvus, – pasakoja M. Grybinienė. – Įvairiuose renginiuose, tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, o ir savo pavyzdžiu padedame suprasti, kad oria senatve privalome pasirūpinti patys.“

Ji primena, kad kitąmet mūsų laukia labai svarbus pokytis – pensijų reforma su galimybe nutraukti kaupimą II pensijų pakopos fonduose. Remdamasi Estijos pavyzdžiu, kur tokia reforma įvyko 2021 m., „Profitus“ rinkodaros vadovė primena, kad apie 50% iš fondų paimtų pinigų liko gulėti indėliuose. Tai reiškia, kad pinigų našumas tapo mažesnis, nei kai buvo II pakopos pensijų fonde. Ir tik apie 10–20% atsiimtų pinigų buvo investuota.

„Todėl dar viena mūsų edukacijos kryptis skirta sužadinti minčiai, kad nutraukti sutartį II pakopos pensijų fonde yra prasminga ir naudinga tik tuomet, kai žinai, kur tuos pinigus efektyviau investuoti nei jie „uždirba“ pensijų fonde. Taip pat primename apie periodinį investavimą, kuris būdingas II pakopos pensijų fondams, kur pinigai pervedami kiekvieną mėnesį. Tiesa, nutraukus sutartį su pensijų fondu periodinio investavimo alternatyva gali būti sutelktinio finansavimo platforma. Tačiau edukuodami gyventojams visuomet primename, kad negalima visų pinigų sudėti į vieną pintinę, būtina investuoti į skirtingas platformas, skirtingus finansinius instrumentus“, – teigia „Profitus“ rinkodaros vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bankuose guli apie 25 mlrd. Eur gyventojų pinigų, kurie „nedirba“ arba duoda labai mažas palūkanas. Beje, „Profitus“ vidutinės metinės palūkanos sudaro per 10%, o investuotojai per 7 metus jau uždirbo beveik 20 mln. Eur.

Investuotojo portretas nesikeitė, bet...

V. Čijunskytė prisimena, kad „Profitus“ veiklos pradžioje surinkti iš investuotojų pirmąjį milijoną buvo labai sunku, nes sutelktinis finansavimas buvo naujovė, nebuvo aišku, kaip tai patikimai veiks.

„Ledus pralaužė verslininkė moteris, kuri mumis patikėjo ir investavo 0,5 mln. Eur. Kitus 0,5 mln. Eur jau surinkome iš smulkių investuotojų, tarp kurių buvo daug draugų, draugų draugų, pažįstamų ir pan. Nors piešiant investuotojo portretą jis per šiuos septynerius metus beveik nesikeitė. Pirmiausiai – tai smalsūs žmonės, tarp jų daugiausia investavę yra 25–45 m. vyrai, o vidutinis amžius – 42 m. ir jis vilnietis“, – pasakoja „Profitus“ vadovė.

M. Grybinienė papildo, kad „Profitus“ investuotojas nuo investuotojų kitose platformose šiek tiek skiriasi. Lietuvos banko duomenimis vidutiniškai moterys tarp investuotojų visose platformose sudaro apie 36%, o „Profitus“ ši dalis svyruoja tarp 41–42%.

„Mes taip pat turime 72 nepilnamečius investuotojus, tarp kurių 11 – dar neturi ir metukų, t. y. jų paskyros yra sukurtos tėvų, kurie vos gimus vaikui jam jau kaupia lėšas ateičiai, – statistika dalinasi „Profitus“ rinkodaros vadovė. – Taip pat turime per 400 pensinio amžiaus investuotojų, tarp kurių vyriausiai investuotojai sukako 96 metai. Taigi, sutelktinis finansavimas apjungia labai skirtingus investuotojus, nes yra patogus, paprastas ir aiškus ne tik pažengusiems investuotojams, o taip pat neša solidžią grąžą.“

V. Čijunskytė pasakoja, kad, kita vertus, investuotojas ir šiek tiek keitėsi. Pirmuosius kelis metus tarp investuotojų vyravo tie, kurie jau domėjosi investicijomis ar turėjo investavimo patirties į kitas finansines priemones.

Kas skatina kreiptis finansavimo į platformą

„Trečiaisiais veiklos metais sulaukėme stambiojo kapitalo susidomėjimo, atėjo įmonės, kurios turėjo laisvo kapitalo, turtingi Lietuvos žmonės, o taip pat sulaukėme fondų, profesionalių ir užsienio investuotojų pasitikėjimo bei pinigų. Beje, dabar investuotojų turime iš 36 šalių, kurių investicijos sudaro apie 5%“, – kalba „Profitus“ direktorė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pradedantiesiems investuotojams patikimumo suteikia faktai, kai jie pamato, jog į jų pasirinktą finansuoti projektą, kuriam skyrė 100 Eur, kažkas investavo 0,5 mln. Eur.

Pasak V. Čijunskytė, „Profitus“ ateityje investuotojams planuoja pateikti dar daugiau projektų, taip pat ir užsienio rinkose, bei pritraukti kitų šalių investuotojų.

„Norėdami pritraukti užsienio investuotojų turime keliauti į tų šalių rinkas, ką sutelktinio investavimo platformos ir daro. Turime pripažinti, kad Lietuvos ar net visų trijų Baltijos šalių rinka yra maža palyginti su kitomis Europos šalimis, pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija ar Ispanija“, – teigia „Profitus“ vadovė.

Anot jos, rinkos lyderis „Profitus“ dažnai tapatinamas su visos sutelktinio finansavimo rinkos veidu, jo sprendimai kopijuojami.

„Tad mes suprantame, kokie atsakingi turime būti, privalome dirbti skaidriai, – teigia „Profitus“ vadovė. – Sutelktinio finansavimo platformų lankstumas, greitis priimant finansavimo sprendimus, paprastumas, mažesni mokesčiai, o pastaruoju metu ir bendra pinigų kaina, neabejoju, toliau skatins ieškančius finansavimo savo idėjoms kreiptis į mus. Sutelktinis finansavimas jau lyginamas su tradiciniu bankiniu finansavimu ir dažnai laimi prieš jį. Beje, nenustebčiau, jei netolimoje ateityje sutelktino finansavimo platformos Lietuvoje jungsis ir stambės.“