Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Lietuva išsiskiria sparčiu BVP augimu, didesniais atlyginimais ir pozityvesniu nekilnojamojo turto sandorių skaičiumi lyginant su Estija. Latvija, nors ir rodo atsigavimo ženklus, išlieka trečioje vietoje.
Pagrindinė atsigavimo priežastis – pasikeitusi finansavimo aplinka, ypač mažėjantis EURIBOR, atpiginęs pinigus ir paskatinęs investicijas. Lietuvoje vartotojų lūkesčių indeksas buvo gerokai aukštesnis nei kitose Baltijos šalyse ir nors pastaruosius keturis mėnesius jis lygus nuliui, tačiau lietuviai išlieka optimistais, sako „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė.
„Lyginant su metais anksčiau, paskolų per šiuos metus išduota net 50% daugiau, o nekilnojamo turto sandorių skaičius irgi vidutiniškai išaugęs dvigubai“, – pastebi V.Čijunskytė.
Savo finansavimo šaltinius diversifikuoja ir dideli NT vystytojai, pasiskolindami ne tik iš bankų, per obligacijas, bet ir per sutelktinio finansavimo platformas – čia vėl lyderiauja Lietuva, net ir Europos mastu.
Plačiau apie NT rinkos tendencijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kokį poveikį turės pensijų reforma, kai iš pensijų fondų gali būti išimta 2–3 milijardai eurų, patarimus investuotojams ir sutelktinio finansavimo rinkos ateitį, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su V.Čijunskyte ir A.Antanavičiumi.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
