Pasvarstykime, kodėl galbūt geriausias būdas uždirbti iš ateities yra investuoti į dabartį ir kaip revoliucinės technologijos nuosekliai naikina turtą.
Rašau šį straipsnį naudodamas dirbtinį intelektą (DI): „ChatGPT“ man supaprastina paiešką, DI taiso klaidas ir išgrynina idėjas, o „Perplexity“ pateikia šaltiniais pagrįstus atsakymus į sudėtingus klausimus. „Agathum“ komanda kasdien naudoja DI analizuodama investicijas ar ruošdama dokumentus.
DI tikrai yra transformuojanti technologija. Jis leidžia programuotojams per valandas sukurti tokias programas, kurioms anksčiau reikėjo savaičių, bankai per 15 min gali išanalizuoti sutartis, kurioms anksčiau reikėjo 4 h.
DI asistuoja mokslininkams atrandant naujus vaistus, radiologams padeda anksčiau aptikti vėžį – DI keičia darbo pobūdį beveik visose srityse.
Lietuva taip pat tapo žymiu šios revoliucijos žaidėju. „Oxipit“ sukūrė pirmąją pasaulyje autonominę DI medicininių vaizdų sistemą ir tokiu būdu aplenkė Silicio slėnio milžinus. „Sintra“ ką tik pritraukė 14,9 mln. Eur, o „Fleming“ aptarnauja 1,2 mln. klientų naudodama DI psichologinę pagalbą. Tokiu būdu Lietuvos talentai kuria tikrą vertę!
Jeigu Jūs nesate tas, kuris kuria tokio pobūdžio įmones Lietuvoje, atrodo logiška atsiriekti dalį DI pyrago investuojant į viešai prekiaujamas DI įmones, ar ne?
Būtent tokiais žodžiais kalbėjo 1840–ųjų rinkos dalyviai apie „proveržio“ technologiją, kuri „pakeis viską“.
Geležinkelių manija: kai „revoliucija“ sunaikino Fortūną
1845 m., Didžioji Britanija. „Eastern Counties Railway“ akcijos per metus šovė aukštyn 2.400 %.
Norėdami įsigyti šių akcijų, rinkos dalyviai įkeitė savo namus ar pardavė šeimos sidabrą. Dvasininkai iš sakyklų ragino parapijiečius investuoti į „Dievo dovaną – garų galią“. Parlamentas per vienerius metus patvirtino net 263 naujas geležinkelio kompanijas – beveik po vieną per darbo dieną.
Argumentai buvo neįtikinamai įtikinami:
- „geležinkeliai sujungs visą pasaulį“,
- „transporto revoliucija keičia visas pramonės šakas“,
- „pirmieji investuotojai taps neįsivaizduojamai turtingi“.
Laikraštis „The Times“ rašė: „Geležinkelių era pakeičia žmonijos esmę. Tie, kurie šiandien investuoja, rytoj taps naująja aristokratija.“
Visi argumentai buvo... teisingi. Geležinkeliai iš tikrųjų sujungė pasaulį. Transporto revoliucija iš tikrųjų pakeitė viską. Pirmieji investuotojai iš tikrųjų tapo turtingi.
Bet kas nutiko toliau? 1847 m. spalį viskas sugriuvo kaip kortelių namelis. Trečdalis tų „revoliucinių“ geležinkelių niekada nebuvo net pastatyti. Šeimos, įkeitusios namus, atsidūrė gatvėje. Kapitalas, kuris finansavo ateities kūrimą, liko tuščiomis kišenėmis.
Ar tai jau kažkur girdėjote?
Negailestingas transformacinių technologijų ciklas
Ekonomistė Carlota Perez ištyrė per šimtmečius įvykusius technologinius proveržius ir pastebėjo bauginantį dėsningumą. Kiekviena technologijų revoliucija vyksta pagal tą patį kapitalą naikinantį trijų aktų scenarijų:
I veiksmas. Proveržis – atsiranda revoliucinė technologija ir pirmieji investuotojai susikrauna turtus.
II veiksmas. Manija – visi nori dalyvauti, kainos kyla be jokio ekonominio pagrindo.
III veiksmas. Žlugimas – realybė triumfuoja, o 70–90 % vertės išgaruoja.
[infogram id="32dab7f5-1a06-4874-959b-f7a46232f87f" prefix="YrL" format="interactive" title="Copy: TR:AGATHUM"]
Pakeis viską ir, tikėtina, nubaus DI investuotojus.
Transformuojančios technologijos ne tik nepateisina lūkesčių – jos naikina turtą su statistiniu tikslumu. Kiekviena iš šių technologijų tikrai pakeitė pasaulį ir dauguma jų nubaudė akcininkus, kurie finansavo tą pokytį.
Dabar ARK inovacijų fondas (ARKK) prieš mūsų akis elgiasi lygiai taip pat destruktyviai.
2020 m. pradžioje fondas pažadėjo „pagauti ateitį“ per DI, genomiką, robotiką. Cathie Wood, fondo įkūrėja, tapo finansų pasaulio žvaigžde, žadėdama precedento neturintį turto augimą ankstyviems rinkos dalyviams.
Rinkodara veikė puikiai – fondas 2020 m. augo 153 %, fondo vieneto kaina pasiekė 155, o kapitalizacija – 28 mlrd. JAV dolerių. Kapitalas rikiavosi į eilę pirkti ARKK fondo vienetus.
Tuo pačiu metu specializuotų DI kompanijų akcijos taip pat augo – pavyzdžiui, „C3.ai“ iki 177 JAV dolerių už akciją. Nepaisant to, kad tokios bendrovės degino pinigus nepaprastai greitai ir dorai nežinojo, kaip tapti pelningomis.
Po kurio laiko fizikos dėsniai vėl paėmė viršų. Iki 2022 m. gruodžio ARKK fondo vieneto vertė krito 78 % iki 35 JAV dolerių. Turtas nuo 28 mlrd. susitraukė iki 6,5 mlrd. JAV dolerių – 21,5 mlrd. JAV dolerių investuotojų pinigų tiesiog išgaravo. „C3.ai“ nuo savo viršūnės taip pat krito 85 %.
Dar didesnė ironija, kad šios bendrovės iš tikrųjų keitė pasaulį: „Teladoc Health“ pakeitė telemedicinos paslaugas, „Zoom“ transformavo nuotolinį darbą ir tapo COVID-19 eros herojumi. Tačiau rinkos dalyviai, kurie pirko transformacijos pažadą, patyrė katastrofiškus nuostolius.
Šiandien, praėjus trejiems metams nuo piko, ARKK vienetais prekiaujama po 62 JAV dolerių – vis dar 60 % žemiau jos aukštumų. Pažangios kompanijos vienu metu ir transformavo civilizaciją, ir sugriovė portfelius. Matematikos dėsniai išlieka negailestingi.
„Bet šįkart viskas kitaip!“, arba amžinoji investuotojų iliuzija
Kiekviena rinkos karta tiki, kad jų proveržio technologija skiriasi nuo ankstesnių burbulų.
1840-ųjų investuotojai į geležinkelius sakė: „Mes kuriame transporto ateitį“. 1920-ųjų radijo fanai teigė: „Ryšių revoliucija keičia žmoniją“. 1990-ųjų interneto pionieriai tvirtino: „Informacijos amžius transformuoja ekonomiką“.
DI tikintieji šiandien kartoja tas pačias mantras su religiniu fanatizmu – bet kiekvienas jų argumentas iš tikrųjų padėtį daro dar blogesnę.
„DI ne speciali kurio nors sektoriaus, o bendro naudojimo technologija“
Iš tikrųjų, tai dar labiau mažina pelno tikimybę. Kai kiekviena pramonės šaka gali naudoti technologiją, konkurencija tampa universali, ji paskirsto vertės kūrimą tarp nesuskaičiuojamo žaidėjų skaičiaus. Tai sukuria visuotinę konkurenciją – DI pritraukia konkurentus iš kiekvienos pramonės šakos, ne tik iš technologijų.
„Rinkos potencialas beribis“
Tai pritraukia begalinį konkurentų skaičių. Kuo didesnės galimybės, tuo daugiau kapitalo jos sulaukia, o tai garantuoja pasiūlos perteklių ir kainų karus.
„DI kompanijos gali pasiekti beprecedentį mastą“
Geležinkeliai (jungdami šalis ir žemynus), radijas (pasiekdamas kiekvienus namus) ir internetas (sujungdamas kiekvieną asmenį) pasiekė beprecedentį mastą. Tačiau mastas nepakerta burbulo dinamikos – jis ją stiprina.
„Technologijos vystosi eksponentiškai“
Greitas vystymasis iš tikrųjų kenkia rinkos dalyviams, nes pagreitina konkurencinius ciklus. Vakarykštis DI proveržis greitai tampa eiline preke, tokiu būdu laiko tarpai, kai bendrovė gali palaikyti aukštesnes kainas, sutrumpėja. Tai sukuria pagreitintą technologinį nusidėvėjimą – geresnius algoritmus turinčios kompanijos savo pranašumą skaičiuoja mėnesiais, o ne metais.
„Pirmieji žaidėjai turi neįveikiamų pranašumų“
Pasakykite tai „Friendster“ (pirmasis socialinis tinklas), „Yahoo“ (pirmasis žiniatinklio portalas) ar „Blackberry“ (pirmasis išmanusis telefonas).
Bet štai kas daro DI tikrai unikalų: jis turi visas blogiausias charakteristikas vienu metu.
- Maksimalus neapibrėžtumas su visuotiniu ažiotažu ir beprecedenčiu žiniasklaidos dėmesiu dar labiau didina akcijų vertinimus.
- Ekstremalus kapitalo intensyvumas – priešingai nei programinė įranga, DI reikalauja milijardų specializuotiems puslaidininkiams, duomenų centrams ir skaičiavimo ištekliams.
- GPT 4.0 mokymas kainavo šimtus milijonų dolerių. Kompanijos turi surinkti milijardus prieš generuodamos reikšmingas pajamas, tada pritraukti dar daugiau kapitalo, kad išliktų konkurencingos. Tokiu būdu akcininkų nuosavybė nuolat skiedžiama ir potencialų pelną tenka dalinti į dar daugiau dalių.
- Infrastruktūros priklausomybės — kompanijos turi ne tik kurti geresnius algoritmus, bet ir užsitikrinti prieigą prie skaičiavimo išteklių, derėtis dėl duomenų licencijavimo sutarčių ir palaikyti pažangiausią fizinę technologinę infrastruktūrą.
Viso to rezultatas – maksimalaus neapibrėžtumo, kapitalo intensyvumo, visuotinės konkurencijos ir pagreitintų ciklų suformuota tobula audra.
Ankstesni burbulai turėjo kai kurias iš šių charakteristikų, o DI turi jas visas, tik dar labiau išreikštas.
Pavojingiausi žodžiai investuotojui yra „šįkart kitaip“. Su DI susiję argumentai tikrai turi tiesos grūdą – investicinė tezė yra labai įtikinanti, tačiau tai niekaip nekeičia naikinančios matematikos jėgos.
Treji matematikos spąstai, arba kodėl transformacijos naikina portfelius
Trys matematinės jėgos, kurios veikia prieš rinkos dalyvius.
„Augimo paradokso“ spąstai
Greičiausiai augančios pramonės šakos atneša blogiausias investicines grąžas.
Štai stulbinantis faktas: nuo 1978–2018 m. aviacijos pramonė transformavo keliones – sujungė pasaulį, leido milijardams žmonių skraidyti, sukūrė globalų verslą ir turizmą. Tačiau 1 JAV doleris, investuotas į aviakompanijas, per 40 m. teužaugo 1,50 JAV dolerių ir vos aplenkė infliaciją.
Tuo tarpu 1 JAV doleris, investuotas į „nuobodžius“ vartojimo prekių gamintojus (tokius kaip „Coca-Cola“ ar „Procter & Gamble“, įkurtas atitinkamai 1886 ir 1837 m.), grįžo 75 JAV doleriais.
Warren Buffett išrėžė: „Blogiausias verslas yra tas, kuris greitai auga, reikalauja didžiulio kapitalo augimui skatinti, o paskui uždirba mažai pinigų arba visai neuždirba.“
Mechanizmas paprastas: kai proveržio technologijos sukuria naujas rinkas, jos pritraukia milžinišką kapitalą ir nesuskaitomus konkurentus. Net sėkmingos kompanijos turi pakartotinai didinti kapitalą finansuodamos plėtrą ir skiesdamos vienai akcijai tenkantį pelną.
„Laimėtojo prakeikimo“ spąstai
Net teisingai atspėję laimėtojus, vis tiek pralaimėsite.
Negailestinga statistika: dešimt didžiausių kompanijų dešimtmečio pradžioje per kitą dešimtmetį nuo rinkos vidurkio atsilieka apie 1,5 % per metus. Matematika žiauri: rinkos dalyviai už dominavimą moka aukščiausias kainas.
Fundamentali tiesa: pelnas priklauso ne tik nuo kompanijos sėkmės, bet ir nuo kainos, kurią mokate. Net jei „Snowflake“, „Nvidia“ ar „Palantir“ ir toliau dominuos savo srityse, jų akcijų grąža gali nuvilti, jei pirksite per brangiai.
„Neapibrėžtumo premijos“ spąstai
Nežinomybė kainuoja brangiau nei tikrovė.
Kai rinkos dalyviai vertina inovacines kompanijas, jie susiduria su didžiuliu neapibrėžtumu – startuolis gali tapti „Microsoft“ arba visiškai išnykti. Šis neapibrėžtumas didina vertinimus net kai rinkos dalyviai elgiasi racionaliai.
Tai kaip loterijos bilieto pirkimas – nežinomos galimybės pateisina aukštesnes kainas. Transformacinės technologijos sukuria maksimalų neapibrėžtumą, tai jas daro pažeidžiamas. Kai rinkos gauna daugiau informacijos, neapibrėžtumas sumažėja ir kainos krenta net tuomet, kai verslo perspektyvos gerėja.
Praktiškas vadovas: kaip investuoti į revoliuciją ir nežlugti
Kaip investuotojai turėtų priimti DI revoliuciją, atsižvelgiant į minėtus matematinius dėsnius? Svarbu suprasti skirtumą tarp technologinio proveržio ir investicinio pelno.
Pasyvūs investuotojai: indeksų fondų kelias
Jei nenorite rinktis individualių akcijų, išmintingiausias kelias yra plačiai diversifikuoti indeksų fondai, vengiant JAV kapitalizacijos indeksų:
- Vietoj S&P 500 – pasaulio indeksai (MSCI World, FTSE Developed Markets, MSCI Emerging Markets) arba JAV lygaus svorio indeksai, kur didžiausios bendrovės visiškai nenustelbia likusių.
- Geografinis diversifikavimas – Europos, Azijos ir besiformuojančių rinkų indeksai dažnai turi mažiau DI ažiotažo.
- Sektorinis diversifikavimas – vertės akcijų indeksai istoriškai geriau atlaiko technologijų burbulų sprogimus.
Aktyvūs investuotojai: teminių galimybių paieška
- Pirkite kastuvų pardavėjus, o ne kasėjus. Vietoj DI kompanijų apsvarstykite investicijas į elektros tiekėjus DI duomenų centrams, lustų gamybos įrangos kompanijas arba tradicinius verslus, kurie naudoja DI sąnaudų mažinimui.
- Vertė nemadingose srityse. Senosios ekonomikos įmonės, prisitaikančios prie DI, gali uždirbti didesnį pelną nei specializuotos DI kompanijos.
- Vertinimo disciplina. Išlaikykite griežtus kriterijus, vengdami kompanijų, kurios reikalauja tobulų sąlygų, kad pateisintų dabartines kainas.
- Ieškokite už JAV ribų. DI ažiotažas vyrauja JAV technologijų akcijose. Geresnė vertė gali slypėti Europos pramonėje, Azijos komunalinėse paslaugose ar besiformuojančių rinkų bankuose.
Šiek tiek ironijos pabaigai: pelnas iš DI neturint DI akcijų
Kiekviena ankstesnė technologinė transformacija vyko pagal tą patį jaudulio, pernelyg didelio investavimo, žiaurios konkurencijos ir akcininkų nusivylimų modelį.
Geležinkelio revoliucija sujungė žemynus, bet investuotojus paliko tuščiomis kišenėmis, radijas pakeitė komunikaciją, bet pradangino RCA akcininkus, internetas sukūrė skaitmeninę ekonomiką, bet paplonino „dot-com“ investicinius portfelius. Biotechnologijos transformavo mediciną, bet nubaudė biotechnologijų investuotojus.
Štai paradoksas: aš naudoju DI rašydamas apie tai, kodėl neinvestuoju į DI.
DI tikrai pakeis viską – kaip mes dirbame, mąstome ir gyvename. Bet pasaulio keitimas ir investicinis pelningumas nėra tik skirtingi pasauliai – tai atvirkščiai susiję pasauliai. Technologijos, kurios transformuoja civilizaciją, nuosekliai nubaudžia rinkos dalyvius, kurie finansuoja tą transformaciją.
„Agathum“ galvojame, kad geriausias būdas uždirbti iš ateities yra investuoti į dabartį – į nuobodžias kompanijas su pagrįstomis kainomis, generuojančias realų pelną ir tyliai naudojančias pažangias technologijas savo nuobodžių verslų gerinimui. Kol kiti vejasi vienaragius, mes renkame dividendus.
Matematika, istorija, žmonių psichologija ir konkurencinė dinamika – viskas byloja tą patį: DI atstovauja svarbiausią mūsų eros technologiją ir, tikėtina, vieną blogiausių investicinių galimybių. Kitaip tariant, revoliucija kuria antraštes, o pinigus – disciplina.
Šis rašinys nėra investicinis patarimas – pasirinkimas, kaip visada, yra Jūsų.
Apie AB „Agathum“
AB „Agathum“ veikia nuo 2012 m. ir užsiima NT objektų pirkimu, pardavimu, valdymu ir nuoma, taip pat valdo diversifikuotą viešų vertybinių popierių portfelį.
Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. Eur turtą – apie 18 mln. Eur NT portfelį ir apie 4 mln. Eur vertybinių popierių portfelį. „Agathum“ turi „short“ „Nvidia“ poziciją.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
