Nežinojimo vertė: kaip pripažinimas, ko nežinome, tampa geresniais investiciniais sprendimais

Kaip AB „Agathum“ CEO, vadovaujantis komandai, kuri valdo tiek NT portfelį, tiek investicijas į viešai listinguojamas bendroves, nuolat susiduriu su klausimais, „reikalaujančiais" ateities prognozavimo. Tačiau investavimas yra navigavimas esant neapibrėžtoms aplinkybėms, o ne neva teisingų atsakymų žinojimas.

Finansų pasaulyje didžiausią pranašumą sukuria ne tai, ką manome žinantys, bet drąsa pripažinti savo žinių ribas. Nors ekspertai pasitikėdami savimi prognozuoja akcijų kainas ir ekonomikos tendencijas, tikroji investicinė išmintis prasideda nuo nuolankaus pripažinimo: „Nežinau, kas laukia ateityje ir niekas kitas to tikrai nežino.“

Investavimas: menas naudoti netobulą informaciją

„Rinka yra sudėtinga adaptyvių elementų sistema. Tai tikimybių, o ne tikro žinojimo žaidimas. Kuo greičiau tai pripažinsite, tuo greičiau baigsite stebėtis dėl netikėtų rezultatų, kurių nenumatėte“, – pažymi Michael Mauboussin, investicijų strategas ir knygų apie investavimą autorius.

Ši įžvalga apima gilią tiesą: investavimo esmė yra ne tikrumas, o navigavimas neapibrėžtose aplinkybėse. Investavimas – tai menas (ne mokslas, nes nėra vienintelio optimalaus sprendimo) naudojant netobulą informaciją (dinamišką, neišsamią, dažnai klaidingą), daryti tikimybinius vertinimus apie iš esmės nežinomą ateitį.

Investicijų pasaulyje mus nuolat bombarduoja prognozės, spėjimai ir ekspertai, kurie teigia žinantys, kas vyks rinkoje. Finansinių naujienų kanalai rodo komentatorius, kurie užtikrintai teigia, kurios akcijos kils, o kurios kris. Bet kas, jei didžiausias pranašumas investuojant ateina ne iš žinojimo, o iš pripažinimo, kad nežinai.

„Nežinau" supergalia

„Didžiausia išminties dalis yra pripažinti, kaip mažai mes iš tikrųjų žinome", – rašė graikų filosofas Sokratas.

Finansų pasaulyje savo žinių ribų pripažinimas nėra silpnybė – tai supergalia. Tai atspindi tylų pasitikėjimą savo intelektu. Tačiau kai TV laidų vedėjas klausia rinkos ekspertų „Kiek akcijų rinkos brangs per metus?", beveik niekas neatsako: „Neturiu jokio supratimo." Kiekvienas, kuris į šį klausimą atsako kitaip, meluoja arba Jums, arba, dar blogiau – sau.

Didžiausia kliūtis investicinei sėkmei yra visa tai, ką manote žinantys apie rinkas, turtą ir vertę. Mes statome ištisas koncepcines tvirtoves aplink savo investicines tezes ir atkakliai jas giname socialiniuose tinkluose ir savo mintyse. Kuriame naratyvus, pagrindžiančius savo pozicijas, o paskui šiuos naratyvus painiojame su realybe.

Finansinių žinių konstruojama prigimtis

Dauguma iš to, ką „žinome" apie investavimą, yra sukonstruota – tai labai šališka, dalinė konceptuali sistema, sukurta užtikrinti mums kontrolės ir komforto jausmą ir nebūtinai atitinka tiesą.

Pagalvokite apie šias populiarias investavimo „tiesas":

• Akcijos ilguoju laikotarpiu visada kyla.
• Pirk pigiai, parduok brangiai.
• Rinka yra efektyvi.
• Obligacijos tampa svarbesnės su amžiumi.
• Niekada nebandyk pagauti krintančio peilio.
• Aukštos kokybės įmonės visada yra geros investicijos.
• Nekilnojamasis turtas visada yra gera investicija.

Šie teiginiai daugeliui investuotojų atrodo akivaizdūs. Tačiau tai yra sudėtingų sistemų supaprastinimai, naudingos fikcijos, padedančios mums naršyti po rinkas, o ne objektyvios tiesos.

Modeliai ir netikras nuolankumas

Daugelis skaitmeninėmis analizėmis besiremiančių investuotojų didžiuojasi moksliniu savo metodų pagrindu. „Mes žinome, kad mūsų modeliai nėra tobuli – jie teisingi maždaug du trečdalius laiko. – Jie gali pripažinti su tariamu nuolankumu. – Mes puikiai žinome apribojimus."

Bet ar čia yra tikras žinojimas? Net tai, ką finansų mokslas teigia žinantis – rizikos premijas, faktorių poveikį, statistinius modelius – viskas yra pagrįsta prielaidomis, kurios gali ir negalioti. Finansų pasaulis pernelyg pervertina savo supratimą.

2008 m. finansų krizė puikiai iliustruoja šią problemą. Prieš krizę sudėtingi rizikos modeliai bankuose priskyrė labai mažas tikimybes būsto kainų nuosmukiui, nes istoriškai būsto kainos niekada vienu metu nemažėjo visose JAV. Kai buvo klausiama apie rizikas, „specialistai" teigė, kad jų modeliai „95% patikimi", tačiau nesuprato sisteminės rizikos.

Kaip taikliai pastebėjo lenkų semantikas Alfred Korzybski: „Žemėlapis nėra teritorija." Mes negyvename objektyvioje realybėje, o savo susikurtose koncepcijose. Mūsų smegenys generuoja schemas, užpildydamos trūkstamą informaciją. Ši savybė padėjo žmonijai klestėti, tačiau operuojant rinkose ji gali mus suklaidinti.

Praktinė nežinojimo išmintis

„Žinoti, ko nežinai, yra naudingiau nei būti genialiu“, – pažymi Charlie Munger, Warren Buffett verslo partneris.

Kaip ši filosofinė perspektyva virsta praktine investavimo išmintimi?

1. Pradėkite nuo tuščio lapo

Periodiškai ištrinkite visą savo investicinę pasaulėžiūrą. Neapsiribokite tik smulkiais pakeitimais koreguodami sektorių paskirstymą ar rizikos modelį. Pašalinkite viską – savo prielaidas apie rinkas, ekonomiką, žmonių elgesį ir vertę.

Dauguma investuotojų niekada to nedaro. Jie išlaiko tuos pačius fundamentalius įsitikinimus per visą karjerą, darydami tik nedidelius pakeitimus, kai realybė juos priverčia.

Tikroji investicinė išmintis prasideda, kai galite pabūti su visiškai tuščiu investiciniu lapu, bent trumpam.

2. Atpažinkite, kada pozuojate

Sudarykite dalykų, kuriuos „žinote" apie investavimą, sąrašą:

• „Žinau, kad bitkoinas brangs."
• „Žinau, kad Environmental, Social und Governance (ESG) investavimas daro įtaką įmonių elgsenai."
• „Žinau, kad labiau augančių įmonių akcijos ilguoju laikotarpiu generuoja didesnes grąžas."
• „Žinau, kad kylant infliacijai, investuoti reikia į auksą."
• „Žinau, kad JAV akcijų rinka yra saugesnė nei besivystančių šalių akcijų rinkos."
• „Žinau, kad „Tesla“ dominuos savaeigių automobilių, robotų ir elektromobilių rinkose."
• „Žinau, kad technologijų įmonių akcijos yra geriausia investicija."

Dabar sąžiningai įvertinkite, ar tikrai žinote šiuos dalykus. Kaip padarėte tokias išvadas? O gal tik kartojate įsitikinimus, kurie tinkami socialiniam išlikimui investavimo sluoksniuose?

„Dot-Com“ burbulas pateikia gerą pamoką apie pavojus, kurie kyla, jei bijome pripažinti, kad „nežinome". XX a. pabaigoje investuotojai išpylė milijardus į interneto kompanijas, kurios neturėjo nei pelno, nei aiškaus verslo modelio. Tradiciniai vertinimo rodikliai buvo atmesti kaip „pasenę" ir netinkantys „naujajai ekonomikai". Kai burbulas sprogo 2000 m., Nasdaq prarado beveik 80% vertės. Kolektyvinis atsisakymas sakyti „nežinau, kaip vertinti šias įmones" sukūrė vieną didžiausių rinkos burbulų istorijoje.

3. Pripažinkite pirminę patirtį

Investicinės žinios yra antrinės – jos visada susijusios su kažkuo fundamentalesniu. Realybė yra rinkų, turto ir vertės pirminė patirtis prieš ją konceptualizuojant.

4. Nežinojimo pranašumai ir praktinis pritaikymas

Štai gilus paradoksas: kuo labiau pripažįstate nežinojimą investuodami, tuo geriau suprantate tikrąją rinkų prigimtį.

Atleidę save nuo stipraus įsikabinimo į žinias, kurias manote turintys – nuo savo modelių, teorijų ir prognozių – sukuriate erdvę atsirasti gilesnei išminčiai.

Ši išmintis nėra susijusi su daugiau faktų ar geresnėmis prognozėmis. Tai susiję su tuo, kad rinkos matomos tokios, kokios jos iš tikrųjų yra: sudėtingos, besivystančios sistemos.

Kaip sakė fizikas, Nobelio premijos laureatas Richard Feynman: „Turiu apytikslius atsakymus ir galimus įsitikinimus su skirtingais tikrumo laipsniais apie skirtingus dalykus, bet nesu absoliučiai tikras dėl nieko, ir yra daug dalykų, apie kuriuos nieko nežinau. Nebijau nežinoti dalykų."

Pripažindami nežinojimą, įgyjate konkurencinį pranašumą kartu su aiškiomis praktinėmis taktikomis:

•  Sumažintas emocinis prisirišimas: Pripažinus žinių ribas, lengviau keisti nuomonę, kai faktai prieštarauja įsitikinimams.

Praktinis žingsnis: Periodiškai pradėkite nuo tuščio lapo. Klauskite: „Ar laikausi šio įsitikinimo dėl įrodymų, ar dėl prisirišimo?"

• Didesnė mokymosi galia: Protas be išankstinio tikrumo atviras naujoms įžvalgoms.

Praktinis žingsnis: Veskite „Nežinau" žurnalą. Kas savaitę fiksuokite dalykus, kuriuos manėte žinantys, bet dabar abejojate.

• Pranašesnis rizikos valdymas: Geriau suprasdami neapibrėžtumą, kuriate atsparesnius portfelius.

Praktinis žingsnis: Taikykite tikimybinius modelius. Vertinkite ne „ar investicija pasiseks", bet „kokia sėkmės tikimybė ir galimų rezultatų diapazonas".

• Alternatyvus požiūris: Matote galimybes, kurias grupinis mąstymas praleidžia.

Praktinis žingsnis: Ieškokite prieštaraujančių įrodymų. Nuolat klauskite: „O kas, jei tiesa yra priešinga mano įsitikinimams?"

• Ilgalaikė perspektyva: Išsilaisvinimas nuo trumpalaikių prognozių.

Praktinis žingsnis: Sumažinkite informacijos srautą. Praktikuokite „rinkos meditaciją" – stebėkite duomenis be išankstinių nuostatų.

• Lankstumas: Kaip sako Jeff Bezos: „Būkite užtikrinti sprendimais, bet pakankamai nuolankūs keisti kursą."

Praktinis žingsnis: Keiskite perspektyvą. Tą patį faktą pabandykite vertinti iš skirtingų kampų.

• Antrojo lygmens mąstymas: Pagal investuotoją Howard Marks, norint sulaukti sėkmės nepakanka būti teisiam – reikia būti labiau teisiam nei kiti.

Praktinis žingsnis: Mąstykite atvirkščiai. Studijuokite istoriją ne dėl šablonų, o dėl naratyvų žlugimų supratimo.

Tai, ką iš tikrųjų galime kontroliuoti

Mes, AB „Agathum“, ir Jūs, valdydami savo asmenines investicijas, pripažindami rinkų nenuspėjamumą, galime sutelkti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų galime kontroliuoti:

• Turto paskirstymas (asset allocation) – Jūsų portfelio paskirstymas tarp akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ir kitų turto klasių yra vienas svarbiausių sprendimų, kuris lemia didžiąją dalį ilgalaikės grąžos.
• Diversifikacija – Investavimas į įvairias turto klases, sektorius ir geografines zonas sumažina riziką ir apsaugo nuo pavienių investicijų nesėkmių.
• Informacijos šaltinių pasirinkimas – Kokias finansines knygas skaitote, kokių naujienų kanalų klausotės ir kokių ekspertų nuomonių ieškote, formuoja Jūsų investicinį mąstymą.
• Karjeros ar verslo nišos pasirinkimas – Tikriausiai didžiausią įtaką Jūsų asmeniniams finansams turės ne Jūsų investicijų grąža, o Jūsų karjeros sprendimai ir pajamų augimas.
• Emocinis stabilumas – Gebėjimas kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, ypač rinkoms stipriai svyruojant, dažnai skiria sėkmingus investuotojus nuo nesėkmingų.
• Periodinis investavimas – Reguliarus lėšų investavimas, nepriklausomai nuo rinkų situacijos, padeda išlyginti pirkimo kainas ir sumažinti bandymo nuspėti rinką riziką.
• Koncentracija į procesą, o ne į rezultatą trumpuoju laikotarpiu – Gerų sprendimų priėmimo proceso kūrimas ir tikėjimas juo net tada, kai trumpalaikiai rezultatai nuvilia, yra vienas svarbiausių sėkmingo investavimo elementų.
• Mokesčių optimizavimas – Mažiau prekiaujant ir ilgiau išlaikant investicijas, galima žymiai sumažinti mokesčių naštą ir padidinti grynąją grąžą.
• Išlaidų kontrolė – Investicinių produktų ir paslaugų mokesčiai turi didelę įtaką ilgalaikei grąžai. Mažesni mokesčiai beveik visada reiškia geresnius rezultatus.

Sutelkdami dėmesį į šiuos kontroliuojamus aspektus, galite kurti tvirtą investavimo strategiją, kuri atlaiko rinkų nenuspėjamumą ir padeda siekti finansinių tikslų, nepaisant to, kad daugelis rinkos aspektų išlieka nežinomi.

Galutinė investicinė tiesa

Galutinė tiesa apie investavimą tokia, kad nėra galutinės tiesos – tik begalinis rinkos elgesio atsiskleidimas, kurio niekada negalėsime visiškai suvokti ar numatyti.

Priimdami šią perspektyvą, išsilaisvinate nuo netikro tikrumo nelaisvės. Atsiveriate rinkai tokiai, kokia ji iš tikrųjų yra, o ne tokiai, kokią Jūsų protas ją konstruoja. Ši nežinojimo būsena tampa ne silpnybe, o Jūsų kaip investuotojo didžiausia stiprybe.

Pats Warren Buffett, vienas sėkmingiausių investuotojų istorijoje, yra atvirai pripažinęs: „Aš nežinau, ką akcijų rinka darys kitą savaitę, kitą mėnesį ar kitais metais. Neturiu jokio supratimo. Žmonės visada mano, kad aš žinau. Aš ne tik neturiu supratimo, aš apie tai net negalvoju."

Nors skamba paradoksaliai, kelias į investicinę išmintį prasideda, kai pripažįstate: „Nežinau, kokia bus bitkoino kaina metų pabaigoje. Nežinau, kada baigsis Rusijos-Ukrainos karas. Nežinau, ar nekilnojamojo turto vertė artimiausiu metu augs ar kris. Nežinau, kokia 2026 m. bus infliacija ar palūkanų normos. Nežinau, ką darys rinka ateityje. Ir niekas kitas to nežino."

Šiame pripažinime slypi ne pralaimėjimas, bet išsilaisvinimas — nuolankesnės, lankstesnės ir galiausiai sėkmingesnės investicinės kelionės pradžia.

Išmintingiausi investuotojai skausmingai suvokia savo žinių ribas. Kvailiausi mano, kad viską žino. Kokiu investuotoju norite būti Jūs?