Augant nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje jauni žmonės, norėdami įsigyti nuosavą būstą, susiduria su vis didesniais iššūkiais. Jei padėtis nesikeis, jaunimas ieškos alternatyvų – ilgiau gyvens su tėvais, ieškos itin mažų būstų arba juos nuomosis.
Beveik trečdalis 25–34 m. Lietuvos žmonių vis dar gyvena su tėvais, rodo Eurostato duomenys. Vidutiniškai namus jie palieka sulaukę 24,4 metų.
Europos Sąjungoje (ES) anksčiausiai jaunuoliai namus palieka Švedijoje – sulaukę vos 17,8 metų, nedaug atsilieka ir kitos Skandinavijos valstybės. Ilgiausiai su tėvais gyvena jauni žmonės Kroatijoje ir Slovakijoje. Vidutiniškai jie namus palieka būdami atitinkamai 31,8 ir 30,9 metų.
Žvelgiant į ES vidurkį, tėvų būstą atžalos palieka sulaukusios vidutiniškai 26,2 metų, o maždaug 30 proc. visų 25–34 metų ES piliečių vis dar gyvena su tėvais. Taigi kokia ateitis laukia Lietuvos jaunosios kartos?
Gyvens su tėvais ilgiau?
Anot sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ įkūrėjo ir vadovo Gusto Germanavičiaus, nors Lietuvos rodiklis dar nėra pasiekęs ES vidurkio (26,2 m.), vyraujanti NT situacija šalyje gali turėti įtakos pokyčiams ateityje.
„Žlugus sovietinei santvarkai, dabartinės jaunosios kartos tėvai ir seneliai pasinaudojo proga įsigyti NT lengvesnėmis sąlygomis. Tai lėmė, kad beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena turimame, o ne nuomojame būste“, – remdamasis „Statista“ duomenimis sako G. Germanavičius.
Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį nuosavuose namuose gyvenančių lietuvių dalis sumažėjo nuo 92,2 proc. iki 88,6 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių kaip alternatyvą nuosavam būstui ar apsistojimui su tėvais jau dabar mato būsto nuomą.
Alternatyva – mikrobūstai
Kylant NT kainoms šalyje susidaranti situacija jaunąją kartą skatina ieškoti dar daugiau galimų sprendimų nei tik gyvenimas su tėvais – pavyzdžiui, įsigyti arba nuomotis itin mažus būstus. Šiai dienai tokių būstų paklausa Vilniuje jau viršija pasiūlą. Kodėl?
Visų pirma, šie būstai sąlyginai nebrangūs bei įperkami net ir mažesnes santaupas turintiems žmonėms. Antra, vieno kvadratinio metro nuomos kaina, lyginant su didesnės kvadratūros būstu toje pačioje vietoje, yra kur kas didesnė, tad ketinantiems tokį NT nuomoti, įsigyti mažesnės kvadratūros būstą yra finansiškai naudingiau.
„Nors didžioji dalis žmonių mikrobūstus dabar įsigyja kaip investiciją ir juos nuomoja, mikrobūstuose ateityje gyvens vis daugiau jų savininkų – jaunosios kartos atstovų“, – sako G. Germanavičius.
Ekspertas akcentuoja, kad prognozuoti, kurios alternatyvos – būsto nuoma, investicijos į mikrobūstus ar gyvenimas su tėvais ilgiau – ateityje taps populiaresnės, yra sudėtinga. Anot jo, tai priklausys nuo daugelio skirtingų faktorių.
„Tai lems ir NT būsto bei nuomos rinkų kainų augimo santykis, ir potencialus valstybės bei bankų įsikišimas jas finansuojant. Be to, įtakos turės ir tai, kokiu greičiu didės vidutinis darbo užmokestis, gerės pragyvenimo lygis“, – pažymi G. Germanavičius.
Investavimo į NT ateities tendencijos
„InRento“ vadovas G. Germanavičius pastebi, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat netoliese Vilniaus, sparčiai auganti mikrobūstų ar netgi atskirų kambarių co-living’e (populiarus būsto nuomos būdas, kai gyventojas gauna privačią erdvę, bet gali naudotis ir bendromis laisvalaikio bei kitomis patalpomis) paklausos tendencija išliks ir ateityje, tad planuojantiems investuoti į NT, jau dabar reikėtų paskubėti.
Šiai dienai įsigyti mikrobūstą ar kambarius nuomai Vilniuje už gerą kainą yra pakankamai sudėtinga, tačiau aplink Vilnių ar Kaune, kur ši tendencija dar tik populiarėja, galima rasti daugiau gerų ir perspektyvių objektų.
Norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau neturintiems pakankamo sukaupto kapitalo galima būtų pasvarstyti ir apie kitus populiarėjančius investavimo į NT rinką būdus.
Praėjusiais metais lietuvių sukurtas startuolis „InRento“ tapo pirmąją ir didžiausia licencijuota sutelktinio finansavimo platforma Europos Sąjungoje, suteikiančia galimybę investuoti į NT nuomos projektus ir uždirbti ne tik iš nuomos palūkanų, bet ir iš kapitalo prieaugio, nekilnojamąjį turtą pardavus brangiau.
Šis būdas patrauklus tuo, kad investuoti galima nuo 500 eurų, palūkanos išmokamos kiekvieną mėnesį, o prireikus investuotą sumą galima atgauti pardavus investicijas antrinėje rinkoje. Investuojant į NT nuomos projektus per „InRento“, nereikia prisiimti jokių su objektais susijusių administravimo funkcijų, kaštų bei rūpesčių – tuo rūpinasi patys projekto savininkai.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
