Pastarieji treji metai buvo išskirtinai palankūs investuotojams – uždirbti galėjo tiek patirties turintys profesionalai, tiek ką tik investuoti pradėję mėgėjai. Kad ir kaip tai būtų nuostabu, reikia pripažinti, jog sėkmė nėra amžina – didelio volatilumo ir nežinomybės laikotarpiu kiekvieno investuotojo rezultatas, nepaisant to, ar tai didžiulė korporacija ar fizinis asmuo, atsiremia į du pagrindinius veiksnius: savo investavimo žinias ir psichologiją.
Deja, tokiais laikotarpiais kaip 2025 metai, labiausiai finansiškai nukenčia ne daugiausiai žinantys ir kantriausi investuotojai, o mažiausiai žinių turintys ir kantrybės stokojantys mėgėjai. Ši neigiama patirtis dažnai sužlugdo jų ambicijas ir jie pasitraukia iš investavimo pasaulio dažnai praradę didelę dalį savo pradinės investicijos.
Kaip būtų galima užtikrinti, jog neprofesionalūs investuotojai galėtų geriau išlaikyti ir net padidinti savo gerais laikais uždirbtą grąžą, o blogais – sumažinti patiriamą nuostolį ir priimti protingus, racionalius sprendimus?
Kai žmogus blogai pasijaučia ir pastebi pirmuosius ligos simptomus, jis dažniausiai kreipiasi į savo gydytoją, kuris, pasitelkdamas žinias ir ilgametę patirtį, diagnozuoja ligą ir paskiria reikiamą gydymą. Niekas neabejoja, jog tai yra daug teisingesnis kelias, negu „googlinti“ savo simptomus ir ieškoti atsakymo interneto platybėse – dažniausiai tai lemia klaidingas savidiagnozes, užleistą ligą bei žalingus savigydos metodus. Jeigu taip atsakingai žiūrime į savo sveikatą, kodėl šio mąstymo nepritaikome ir savo finansams?
Dauguma žmonių investavo kelionę pradeda žiūrėdami „YouTube“ video įrašus bei skaitydami knygas – šis domėjimasis finansais yra labai sveikintas, tačiau žiauri realybė yra tokia – vidutinis investuojantis fizinis asmuo ilguoju laikotarpiu uždirba vos 2,1% metinės grąžos, kai tuo tarpu paskutinių trejų metų vidutinė metinė infliacija buvo apie 8%, o vidutinė metinė S&P Total Market Index grąža – net 18,44%. Asmeninis finansų patarėjas galėtų padėti išspręsti dažniausias šių investuotojų problemas, lemiančias tokią kuklią grąžą ar net nuostolį.
Pagrindinis kiekvieno portfelio planavimo žingsnis – alokacijų į turto klases nustatymas.
Dažnas investuotojas yra įsivardinęs savo „mėgstamiausią“ turto klasę (akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ar kriptovaliutas ir pan.) ir dažnai toje srityje turi daugiausiai žinių. Investuoti į tai, kas gerai suprantama – labai geras bendras principas, tačiau čia iškyla kelios problemos, kurias nulemia investuotojų portfelių diversifikacijos trūkumas. Susitelkimas tik į vieną turto klasę neleidžia žmonėms atrasti galimybių kitose turto klasėse bei padaro juos pažeidžiamesniais tos turto rinkos svyravimams.
Antras žingsnis investavimo strategijos įgyvendinime – konkrečių finansinių priemonių pasirinkimas.
Šioje dalyje mažmeniniams investuotojams dažniausiai sudėtinga ne perprasti pačią kompaniją ir jos veikimo principus, bet skirti pakankamai laiko ir energijos tai atlikti tinkamai. Dauguma investuojančių šiai veiklai gali skirti vos kelias valandas per savaitę – tai nėra pakankamas laikas išnagrinėti net ir vieną kompaniją, ką jau kalbėti apie ištisus sektorius, konkurentų palyginimus ir pan. Būtent todėl šie investuotojai dažnai apsiriboja tik paviršutiniška analize dėl ko vėliau nukenčia jų ilgalaikiai finansiniai rezultatai.
Paskutinioji dalis, nusistačius tinkamas alokacijas ir pasirinkus investicijas, yra šių sprendimų įgyvendinimas bei priežiūra.
Atlikti pirminius pirkimus individualus investuotojas tikrai gali, net jei yra pasirinkęs tam ne pačią ekonomiškai naudingiausią investavimo platformą ar pirkimo laiką, tačiau tikroji problema iškyla, kai reikia priimti sprendimus dėl pozicijos priežiūros vėlesniame etape.
Pagrindinė mažmeninių investuotojų klaida, lemianti ženklų jų rezultatų atsilikimą lyginant su profesionaliais investuotojais yra būtent jų neracionalumas. Dauguma šių investuotojų pozicijas perka kainoms esant pernelyg aukštoms, vadovaudamiesi klaidingais įsitikinimais bei viešąja nuomone, o parduoda, prisiimdami ženklų nuostolį, pasiduodami baimei ar panikai rinkose.
Žinoma, ši taisyklė nebūtinai galioja visiems, tačiau daugybė mokslinių straipsnių, analizavusių mažmeninių investuotojų elgseną finansų rinkose prieina prie tos pačios išvados – sėkmę finansų pasaulyje lemia ne emocijos, o šalta logika.
Įžvalgos autorius yra Justinas Balbieris, UAB „BLB Capital“ direktorius.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
