Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Pažadų ir realybės skirtumas
Atsidarote soc. tinklo programėlę ir matote reklamą: „Uždirbk 3 000 eurų per mėnesį nieko nedarydamas – dropshipping modelis, kuris veikia autopilotu!“ Kitame kanale matote vadovą, sakantį: „Mano nekilnojamojo turto portfolio uždirba 5 000 eurų, kol keliauju po Balį“. Dar kitas jums rodo reklamą: „DI kriptovaliutų programa, kuri uždirba pinigus 24/7 – jau per savaitę atgausi investiciją!“
Skamba patraukliai, tiesa? Kas iš mūsų nenorėtų pabėgti nuo kasdienio 8-17 darbo Vilniuje ar Kaune ir uždirbti pinigus gulėdamas Tenerifėje?
Bet štai nepatogi tiesa, kurios dauguma finansų gurų jums niekada nepasakys: tikros pasyvios pajamos – kai uždirbate didelius pinigus be jokių nuolatinių pastangų – iš tikrųjų neegzistuoja. Tai, kas parduodama kaip „pasyvios pajamos“, dažniausiai yra klaidingi pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją.
Teoriškai pasyvios pajamos turėtų reikšti pajamų srautą, kuris ateina savaime – atliekate kažkokį veiksmą, po kurio pinigai periodiškai įkrenta į jūsų sąskaitą be jūsų dalyvavimo. Tada tikrai galėtumėte gulėti paplūdimyje, žaisti kompiuterinius žaidimus ar daryti bet ką, ko trokštate.
Realybė yra kiek kitokia: išskyrus laimėtas loterijas ar gautus palikimus, tikros „pasyvios pajamos“ neegzistuoja. Kai žmonės kalba apie „pasyvias pajamas“, jie iš tikrųjų turi omenyje du dalykus: investicines pajamas arba verslininko pajamas. Šie metodai nėra blogi – jie keičia, kaip atlyginamos jūsų pastangos, bet nepašalina pastangų (darbo) poreikio.
Matematinė realybė: kodėl tikros investicinės pajamos reikalauja dešimtmečių
Investicinės pajamos – akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas – reikalauja vieno labai svarbaus dalyko: jūs turite turėti pinigų, kad galėtumėte įsigyti tuos pajamas generuojančius aktyvus. Ir, kaip tuoj pamatysime, tai nėra smulkmena – tam reikia daugelio metų „aktyvių“ pajamų kaupimo.
Visa tai žinau ne iš teorijos. Kaip „Agathum“ generalinis direktorius, vadovauju komandai, kuri perka, renovuoja ir išnuomoja komercinį nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje. Žmonės nuolat manęs klausia: „Tai juk pasyvios pajamos, tiesa? Nusipirkote pastatą, išnuomojote – ir pinigai teka savaime?“
Trumpas atsakymas: ne. Bet plačiau apie tai – vėliau.
Prieš pakalbėdami apie konkrečius klaidinančius pažadus, kurie klesti internete, pažvelkime į šaltą matematiką. Ji atskleidžia, kodėl dauguma pasyvių pajamų pažadų yra tiesiog neįmanomi.
Įsivaizduokite Jurgį, tarkime, 35 metų IT specialistą iš Kauno, kuris uždirba kokius 3 000 eurų per mėnesį – solidus specialisto atlyginimas. Jurgis svajoja apie finansinę nepriklausomybę ir nori šias pajamas pakeisti „pasyviomis“ investicinėmis pajamomis.
Skaudžioji matematikos realybė: jam reikalingas 450 000 € kapitalas (skaičiuojant, kad gauname 8 % metinę grąžą, kuri duotų 3 000 € / mėn. pasyvių pajamų. Iš tikrųjų reikėtų turbūt dvigubai tiek, kad tie 3 000 € / mėn. būtų garantuoti, bet čia jau kita diskusija).
Taupant ir investuojant 400 € / mėnesį (daugiau nei lietuvių taupymo vidurkis) su 8 % metine grąža, tai užtruks apie 30 metų. Vadinasi, savo tikslo Jurgis pasieks būdamas 65 metų – t. y. pensinio amžiaus! Jei priskaičiuosime mokesčius ir įvertinsime infliacijos poveikį, gali prireikti ir 35–40 metų.
Ši matematika atskleidžia, kodėl tiek daug lietuvių ieško lengvesnių kelių. Ir čia juos atranda klaidingi internetą užtvindę pažadai.
Keli populiarūs „pasyvių pajamų“ metodai: realybės patikrinimas
1. Prekybos tarpininkavimo (dropshipping) realybė
Įsivaizduokime trisdešimtmetį logistikos specialistas iš Šiaulių, kuris „Facebook“ reklamoje pamatė pažadą: „Sukurk internetinę parduotuvę, automatizuok užsakymus Kinijos tiekėjams ir stebėk, kaip pinigai plūsta be pastangų!“
Žmogus investavo 800 eurų į prekybos tarpininkavimo (dropshipping) kursą ir dar 500 eurų į „starto paketą“. Kuratoriai pažadėjo, kad per mėnesį jis uždirbs 2 000–3 000 eurų.
Po trijų mėnesių realybė būna atvirkštinė: jis gavo tik 50 eurų pajamų, bet išleido 400 eurų „Facebook“ reklamai. Dar blogiau – tapo tarpininku, tvarkančiu piktų klientų skundus dėl problemų, kurių negalėjo tiesiogiai išspręsti. Vėluojantys pristatymai iš Kinijos, neveikiantys produktai, kalbos barjerai su kinų tiekėjais.
Kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping) modelis daugeliui nepavyksta?
Dėl prisotintos rinkos: tūkstančiai žmonių bando tą patį verslą su tais pačiais produktais.
Dėl marketingo kaštų: soc. tinklų reklama gali kainuoti 0,50–2,00 € už paspaudimą, o konversija sudarys tik 1–3 %.
Klientų problemos: tampate tarpininku tarp nepatenkintų klientų ir kinų tiekėjų.
Konkurencija: populiarių pardavimo platformų produktai prieinami visiems – nėra unikalumo, todėl nėra reikalingų maržų.
2. Kriptovaliutų užstatymas (staking): technologijų amžiaus iliuzija
Pereikime prie kito populiaraus „pasyvių pajamų“ metodo. Tarkime, dvidešimt kelerių metų marketingo specialistė iš Klaipėdos pamatė „Instagram“ reklamą apie kriptovaliutų užstatymą (staking). Pažadas viliojantis: „Užrakink savo Eterį ir uždirbk 12 % metinę grąžą nieko nedarydamas!“
Įsivaizduokime, kad ji investavo 3 000 eurų – pusę savo santaupų. Pirmieji du mėnesiai tikriausiai atrodė gerai: užstatymo grąžinimai ėjo pagal planą, ji uždirbdavo 30 eurų per mėnesį. Bet tada pradėjo kristi Eterio kaina.
Per keturis mėnesius jos investicija nukrito 60 %. Nors ji ir toliau gaudavo tuos „12 % užstatymo atlygio“, realybėje jos 3 000 eurų tapo 1 200 eurų. Dar blogiau – dėl užrakinimo periodo ji negalėjo parduoti krintančių kriptovaliutų ir sustabdyti nuostolių.
Kriptovaliutų užstatymo (staking) realybę lemia:
- svyravimai: 10 % užstatymo grąža nieko nereiškia, jei kriptovaliuta gali kristi 50 %,
- užrakinimo periodai: 6–24 mėnesiai be galimybės parduoti krintančią investiciją,
- techniniai sudėtingumai: slashing baudos (automatinės nuobaudos už netinkamą validatorių veiklą), node valdymas, nuolatinis monitoringas,
- reguliacinė rizika: skirtingos šalys laikosi skirtingo požiūrio į užstatymą.
Kaip vienas ekspertas man aiškino: „Kai užstatote kriptovaliutas, jūs gaunate atlygį ta pačia kriptovaliuta, o ne eurais. Galite uždirbti 12 % daugiau Eterio, bet jei Eterio kaina krenta 50 %, jūsų tikroji grąža yra minus 38 %.“
3. Partnerinio marketingo (affiliate marketing) iliuzija
Trečias populiarus metodas turi savo paslėptų problemų. Tarkime, kad į ketvirtą dešimtį įkopęs sporto treneris iš Panevėžio nusprendžia kurti „YouTube“ kanalą apie fitnesą ir uždirbti iš „Amazon“ partnerinių nuorodų. Jis matė reklamą: „Sukurk turinį kartą, įdėk „Amazon“ nuorodas, uždirbk pinigus amžinai!“
Realybė gali būti visiškai kitokia. „YouTube“ kasdien įkeliama per 500 valandų turinio kiekvieną minutę – 720 000 valandų per dieną. Vien tam, kad galėtų pradėti monetizuoti turinį, treneriui reikia surinkti 1 000 prenumeratorių ir 4 000 žiūrėjimo valandų. Tam prireiks 8 mėnesių nuolatinių vaizdo įrašų kūrimo.
Taigi, žmogus dirba 20–30 valandų per savaitę kurdamas turinį, redaguodamas vaizdo įrašus ir atsakinėdamas į žiūrovų komentarus. Kai pagaliau pradeda uždirbti, „Amazon“ komisiniai būna tragiškai maži. Greičiausiai sporto papildų kategorijoje jis gauna tik apie 2 % komisinių – už 50 eurų nupirktą produktą vos 1 eurą.
Partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė 2024-2025:
- turinio kiekis: 500+ valandų įkeliama į „YouTube“ kiekvieną minutę,
- monetizacijos slenkstis: reikia 1 000 prenumeratorių ir + 4 000 žiūrėjimo valandų,
- komisinių kritimas: „Amazon“ komisinių procentai nukrito nuo 9,25 % (2012) iki 3,14 % (2020),
- konkurencija: daugiau kaip 60 milijonų turinio kūrėjų „YouTube“ platformoje (2024),
- algoritminė priklausomybė: vienas algoritmo keitimas gali sunaikinti pajamas,
Po metų darbo mūsų įsivaizduojamas treneris uždirba vidutiniškai 80 eurų per mėnesį. Paskaičiavus valandinį užmokestį, jis tesudarytų 0,80–1 € per valandą. Tad kur kas geriau grįžti prie trenerio darbo, kur jam moka 20 eurų per valandą.
4. Daugiasluoksnio marketingo (MLM) spąstai
Paskutinis, bet ne mažiau žalingas metodas. Įsivaizduokime pardavimų specialistę iš Vilniaus, kuri prisijungė prie kosmetikos daugiasluoksnio marketingo (MLM) schemos. Jai pažadėjo, kad galės „būti savo pačios šefe ir uždirbti iš komandos pastangų“.
Pirmieji mėnesiai gali atrodyti sėkmingi. Ji pardavinėja produktus draugėms ir giminaičiams, uždirba, tarkime, po 200–300 eurų per mėnesį. Bet palaipsniui draugai pradeda vengti jos skambučių. Šeimos susibūrimuose žmonės bėga nuo temų apie „verslo galimybes“.
Kad išlaikytų „aktyvų“ statusą, kosmetikos pardavėjai tenka kas mėnesį nusipirkti produktų už 150 eurų. Daugumos jų negalėdama parduoti, naudoja pati – vonios kambarys pradeda atrodyti kaip kosmetikos parduotuvė.
Po aštuonių mėnesių skaičiai tokie: išleista 1 400 eurų produktams, uždirbta 900 eurų komisinių. Nuostolis – 500 eurų, be to, dar ir sugadinti santykiai su draugais.
Daugiasluoksnio marketingo (MLM) statistinė realybė:
- pelningumas: 99 % dalyvių uždirba mažiau nei minimalų valandos užmokestį,
- nuostolių vidurkis: 100–300 € per mėnesį pačiam perkant produktus „aktyvumui“ palaikyti,
- socialiniai kaštai: sugadinti santykiai su draugais ir šeima,
- piramidės struktūra: tik 1–2 % viršūnėse esančiųjų uždirba reikšmingas sumas.
Nekilnojamojo turto realybė: „Agathum“ patirtis
Po visų šių klaidinančių pažadų galite galvoti: bent jau nekilnojamasis turtas tikrai yra pasyvios pajamos, ar ne? Neseniai kalbėjau su 42 metų finansų specialiste, kuri galvojo apie pasyvią investiciją į NT, tikėdamasi, kad nupirks butą, išnuomos studentams ir „pinigai ateis savaime“.
Pasidalinau su ja, ką iš tikrųjų reiškia NT verslas (taip, verslas!): nuomininkai skambina dėl sugadinto čiaupo 10 vakaro, reikia ieškoti patikimo santechniko, derėtis dėl kainų. Kai nuomininkas išsikelia, reikia surasti naują – rašyti skelbimus, atlikti kosmetinius remontus, rodyti butą, tikrinti dokumentus. O jei nuomininkas nemoka nuomos? Teisinis iškeldinimo procesas gali užtrukti mėnesius, jei ne metus. Kiekvienas nuomojamas butas – tai mini-verslas su visomis to pasekmėmis.
Ko iš tikrųjų reikalauja sėkmingas NT verslas:
- tikro darbo: pirkimo, renovacijos, nuomininkų paieškos, turto valdymo;
- nuolatinės investicijos: pelno reinvesticijų ciklo į naujus projektus;
- rinkos ekspertizės: Lietuvos rinkos, demografijos, ekonominių ciklų žinojimo;
- kapitalo šaltinių: pagrindiniai pinigai ateina iš aktyvių pajamų.
Mano pašnekovė suprato realybę. Ji vis tiek nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet dabar ji supranta, kad tai aktyvus verslas, reikalaujantis nuolatinių pastangų. Jos investicija yra sėkminga, nes ji realistiškai įvertina savo dalyvavimo būtinumą šiame procese.
Šie faktai nediskredituoja nekilnojamojo turto – mes tikime, kad tai vienas iš geriausių būdų kaupti ir auginti turtą Lietuvoje (AB „Agathum“ tai pagrindinė veikla!). Bet tai nėra pasyvus procesas.
Tikrasis pasyvių pajamų verslas: kursų pardavimas
Dabar papasakosiu jums, kur iš tikrųjų yra pinigai šioje industrijoje. Įsivaizduokime buvusį IT projektų vadovą, kuris prieš dvejus metus nusprendė išbandyti prekybos tarpininkavimą (dropshipping). Per šešis mėnesius jis prarado per tūkstantį eurų, bet išmoko vieną svarbią pamoką: pinigai yra ne prekybos tarpininkavimo (dropshipping) versle, o kursų apie prekybos tarpininkavimą pardavime.
Tad žmogus sukuria kursą „Kaip uždirbti 3 000 eurų per mėnesį iš prekybos tarpininkavimo“ už 497 eurų. Kurse jis papasakoja apie savo „sėkmės istoriją“ (praleisdamas nepatogius faktus apie nuostolius), prideda keletą „mokinių“ atsiliepimų (dažniausiai iš žmonių, kurie bandė strategiją vos 2–3 mėnesius) ir pradedea reklamuoti soc. tinkluose.
Per metus jis nesunkiai parduos apie 100 kursų. 497 € × 100 = 49 700 eurų pajamų. Atėmus reklamos kaštus (~10 000 eurų), tokio mokytojo grynasis pelnas sieks apie 40 000 eurų. Skaitmeniniams kursams nereikia gamybos, sandėliavimo, pristatymo – tai tikrai aukštos maržos verslas.
Kursų pardavimo ekonomika:
- aukštos maržos: sukūrus vieną kartą, kiekvienas papildomas pardavimas – grynasis pelnas;
- pasikartojančios pajamos: papildomi kursai, koučingas, „VIP“ programos;
- sėkmės istorijų manipuliacija: trumpalaikiai rezultatai pateikiami kaip ilgalaikė sėkmė;
- partnerių tinklai: kursų absolventai reklamuoja už komisinius.
Ironiška tai, kad tokie žmonės uždirba daugiau mokydami prekybos tarpininkavimo nei bet kuris iš jų mokinių (įskaitant juos pačius) yra uždirbę iš tikrojo prekybos tarpininkavimo. Tai ir yra tikrasis „pasyvių pajamų“ verslo modelis: pardavinėti svajones apie lengvus pinigus.
2025 metų pradžioje JAV FTC padavė ieškinį prieš „Click Profit“ kompaniją, kuri apgavo klientus (14 milijonų dolerių nuostoliai), žadėdama sukurti „DI valdomas“ e-komercijos parduotuves už 45 000–75 000 dolerių mokestį. Panašūs pažadai kasdien pasiekia ir Lietuvą per reklamą socialiniuose tinkluose.
Svarbus patikslinimas: sėkmės istorijos egzistuoja, bet tai nėra „pasyvios pajamos“
Būtų nesąžininga teigti, kad prekybos tarpininkavimas (dropshipping), partnerinis marketingas (affiliate marketing) ar turinio kūrimas niekada neveikia. Tikrai esama žmonių, kurie iš šių metodų sukuria pelningas veiklas ar net dideles įmones – bet jie sėkmės pasiekia todėl, kad šiuos metodus traktuoja kaip tikrus, pilno laiko verslus, reikalaujančius specializuotos ekspertizės ir ilgų metų patirties bei didelio kiekio nepavykusių eksperimentų.
Sėkmingas dropshipping verslininkas iš tikrųjų valdo sudėtingą operaciją: analizuoja rinką, derasi su tiekėjais, kuria prekės ženklą, valdo klientų aptarnavimą, optimizuoja konversijas, seka finansus ir nuolat testuoja naujas strategijas. Tai pilnavertis verslas, o ne „pasyvi“ schema.
Panašiai ir su affiliate marketing – didžiausius uždarbius gaunantys partneriai dažnai turi komandas, kurios kuria turinį, analizuoja duomenis, testuoja kampanijas ir valdo santykius su prekės ženklais. Jie yra profesionalūs marketingo specialistai, o ne „pasyvūs pajamų gavėjai“.
Net turinio kūrėjai, kurie išties uždirba gerus pinigus iš „YouTube“ ar „TikTok“, dirba kaip tikri medijos verslininkai – planuoja turinį, analizuoja auditorijos elgseną, derasi su reklamos davėjais, valdo prekės ženklą.
Problema ne metodai, o jų pateikimas kaip „lengvų pinigų“ sprendimas, nors iš tiesų tai sudėtingi, kompetencijos reikalaujantys verslai.
Kodėl lietuviai nori tikėti šiais mitais
Suprantu, kodėl „pasyvių pajamų“ idėja yra tokia patraukli mūsų regione. Po COVID-19, infliacijos šuolio ir geopolitinių įtampų žmonės jaučiasi finansiškai nesaugūs. 40+ valandų darbo savaitės, ribotos atostogos ir jausmas, kad nekontroliuoji savo laiko, stumia ieškoti alternatyvų.
„Facebook“ ir „Instagram“ nuolat rodo užsienio „sėkmės istorijas“: prabangūs automobiliai ir būstai, kelionės po egzotiškus kraštus – viskas pateikiama kaip lengvai pasiekiamas dropshipping ar kripto trading rezultatas. Tai kuria FOMO (baimę kažko nepasiekti) ir iliuziją, kad kiti, naudodami panašias strategijas, uždirbs lengvus pinigus.
Viena mūsų klientė man prisipažino: „Aš žinojau, kad skamba per gerai, kad būtų tiesa, bet 500 eurų kursas jautėsi kaip „reasonable gamble“. Gal suveiks?“
Toks loterijos mentalitetas mus verčia elgtis ne visai racionaliai.
Kas iš tikrųjų veikia: realistiškas turto kūrimo planas
Po viso šio negatyvo noriu pasidalinti tuo, kas iš tikrųjų veikia turto auginimo kelionėje. Šie metodai galbūt atrodys nuobodūs, per lėti, bet jie yra realistiškesni.
Štai kaip galėtų skambėti sėkmės istorijos.
30 metų inžinierius iš Klaipėdos prieš aštuonerius metus pradeda investuoti 300 eurų per mėnesį į diversifikuotą indeksų fondų portfelį. Jokių stebuklų – tik nuoseklus, automatinis investavimas. Šiandien tokio investuotojo portfelis būtų vertas apie 40 000 eurų, vis po truputį augtų ir generuotų apie 1 600 eurų metinių dividendų. Nepakankama finansinei nepriklausomybei, bet gera pradžia!
Arba įsivaizduokite 40 metų projektų vadovę, kuri nusprendžia plėsti savo konsultavimo įgūdžius. Vakarais ir savaitgaliais ji konsultuoja mažas įmones už 40 eurų per valandą. Per metus tai jai duotų papildomai apie 8 000 eurų pajamų. Šios pajamos nebus visiškai „pasyvios“, bet jos suteiks finansinio lankstumo ir galimybę rinktis įdomesnius projektus.
Dar vienas pavyzdys: šeima nusprendžia įsigyti mikro butą nuomai Vilniuje. Jie gerai supranta, kad tai aktyvus investavimas – reikės komunikuoti su nuomininkais, spręsti iškilusias problemas, mokėti mokesčius. Šiandien buto nuomos pajamos po visų išlaidų duotų apie 280 eurų mėnesinį grynąjį pelną. Nelabai daug, bet stabilu ir, tikėtina, laikui bėgant augs.
Kiti logiški variantai:
- indeksinių fondų investavimas: diversifikuoti fondai / ETF'ai, tikėtina, duos 8-10 % vidutinę metinę grąžą ilgesniu laikotarpiu (reikia kapitalo);
- nekilnojamojo turto fondai (REITs): investuojate į NT be tiesioginio valdymo, didžiuma uždarbio išmokama dividendais (reikia kapitalo);
- Lietuvos įmonių obligacijos: 7–11 % metinė grąža su vidutine rizika (reikia kapitalo);
- įgūdžių plėtojimas: IT freelancing (20–50 € / val.) ir jau minėtas konsultavimas (30–80 € / val)., bet reikia dirbti;
- ta pati NT nuoma: suprantant, kad tai verslas, ne „pasyvios pajamos“, ir kad reikia pradinio kapitalo.
Jie visi turi vieną bendrą bruožą: realistiški lūkesčiai ir supratimas, kad turto kūrimas reikalauja laiko, darbo ir kapitalo.
Praktiškas planas lietuvių investuotojams
Jei nusprendėte rimtai užsiimti turto kūrimu, štai realistiškas planas, kuris iš tikrųjų veikia.
1–2 metai – pamatų stiprinimas:
- sukurkite avarinį fondą = 6 mėnesių išlaidų (3 000–5 000 € vid. šeimai),
- atidarykite investicinę sąskaitą pas lietuvišką ar užsienio brokerį („Revolut“, „Interactive Brokers“),
- pradėkite investuoti 10–15 % pajamų į diversifikuotus indeksų fondus,
- plėskite profesinius įgūdžius ir didinkite atlyginimą.
3–7 metai – augimo fazė:
- didinkite investicijų dalį iki 25 % pajamų,
- svarstykite investicijas į nekilnojamąjį turtą,
- plėtokite papildomų pajamų šaltinius (konsultavimas, freelancing),
- tęskite nuoseklų akcijų ir obligacijų portfelio auginimą.
10–15+ metai – brandos fazė:
- portfelis generuoja reikšmingas pajamas,
- galimybė rinktis mažiau aktyvų darbą,
- diversifikuoti pajamų šaltiniai mažina riziką,
- „pusiau pasyvios“ pajamos, bet ir toliau kažkiek dirbant.
Išvada: rinkitės tikrovę vietoje fantazijų
Grįžtant prie mūsų nekilnojamojo turto veiklos, kurią daugelis laiko „pasyviomis pajamomis“, svarbu pasakyti, kad ji reikalauja kasdienio komandos darbo, kapitalo valdymo ir tęstinių investicijų. AB „Agathum“ taip pat valdo diversifikuotą vertybinių popierių portfelį – šios investicijos iš tikrųjų generuoja praktiškai „pasyvias pajamas“ kylant akcijų kainoms ir per išmokamus dividendus. Bet ir čia galioja tas pats principas: pradinis kapitalas, kuris buvo investuotas į vertybinius popierius, atėjo iš aktyvių pajamų – profesinės veiklos ir aktyvaus darbo su NT projektais.
Tikra finansinė laisvė ateina ne iš genialių pasyvių pajamų sistemų, o iš nuobodžių pamatų: uždirbti daugiau nei išleisti, investuoti skirtumą, tobulinti savo įgūdžius ir kantriai laukti sudėtinių procentų magijos.
Kitą kartą, kai pamatysite soc. tinkluose reklamą apie „3 000 eurų per mėnesį iš prekybos tarpininkavimo“ ar online vadovą apie „DI kriptovaliutų robotus“, prisiminkite mano paminėtas istorijas: ironiška, kad tikri pinigai šioje industrijoje keliauja ne tiems, kurie bando „pasyvių pajamų“ metodus, o tiems, kurie parduoda tokių metodų svajones!
Jūsų finansinė ateitis priklauso nuo šio pasirinkimo: tikrovės, ar fantazijos. Pradėkite šiandien mažu, bet nuosekliu žingsniu – ir per 15–20 metų turėsite tikrą turtą, o ne tuščias „pasyvių pajamų“ svajones.
Tikrasis turto kūrimas reikalauja darbo, kantrybės ir, svarbiausia, laiko. Viskas kita – tik svajonių marketingas.
Apie AB „Agathum“
AB „Agathum“ veikia nuo 2012 m. ir užsiima NT objektų pirkimu, pardavimu, valdymu ir nuoma, taip pat valdo diversifikuotą viešų vertybinių popierių portfelį.
Šiuo metu bendrovė valdo 22 mln. eurų turtą – apie 18 mln. eurų NT portfelį ir apie 4 mln. eurų vertybinių popierių portfelį.
AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri yra listinguojama NASDAQ Baltijos biržoje.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
