Pinigai judėjime: kaip apsisaugoti nuo augančios infliacijos

Dažnai nesuvokiame vienos fundamentalios tiesios – grynieji pinigai sąskaitose nėra kaupimo priemonė, todėl daugelio mūsų santaupas ir toliau graužia infliacija. Svarbu suprasti, kad pinigai turi judėti ir tik taip galime parodyti infliacijai savo nugarą. Kiekviena turto klasė siūlo savo apsaugos nuo infliacijos būdą. Palyginkime juos ir pasidarykime išvadas.

Kaip AB „Agathum“ vadovas kalbėdamas su klientais ir kaip pašnekovas atsitiktinėse diskusijose bei straipsniuose pastebiu, kad lietuviai yra labai stipriai įsikibę į savo pinigus einamojoje ar taupomojoje sąskaitoje. Tai rodo ir statistika – gyventojų indėliai 2024 m. pabaigoje peržengė 25 mlrd. Eur.

Atrodo, kad nieko tikresnio už valstybės apdraustus pinigus sąskaitoje negali būti ir juos turėdamas jaučiuosi užtikrintas. Mes nuolat susiduriam su tradicine išmintimi, kas yra pinigai ir kaip turėtume juos naudoti. O jeigu mūsų pagrindinės prielaidos apie pinigus yra klaidingos?

Pinigų Iliuzija

Mūsų supratimas apie pinigus dažnai yra fundamentaliai klaidingas. Pinigai nėra vertės saugojimo priemonė – ji yra mainų priemonė. Tai esminis skirtumas.

Mes sukūrėme finansinę sistemą, skatinančias žmones taupyti, tačiau neveiklūs pinigai nevykdo savo pagrindinės misijos. Pinigai geriausiai jaučiasi judėjime, kai jie dirba savo savininko labui.

Žmonės kaupia pinigus, tarsi jie laikui bėgant sugebėtų išlaikyti savo vertę. Tačiau stengtis išlaikyti grynųjų pinigų vertę banko sąskaitoje infliacijos aplinkoje yra tolygų stengtis išsaugoti ledą karštą vasaros dieną – abu dalykai neišvengiamai tirpsta.

Lietuvos infliacijos istorijos pamokos

Lietuvos investuotojams infliacijos rizika yra gerai pažįstama. Lietuva patyrė katastrofišką hiperinfliaciją ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, kai 1992 m. infliacija šoktelėjo iki stulbinančių 1.163%. Grynųjų pinigų santaupos buvo sunaikintos, su savimi jos nusinešė daugelio šeimų finansinį saugumą.

Lito įvedimas 1993 m. ir valiutų valdybos modelio įgyvendinimas 1994 m. padėjo stabilizuoti padėtį. Nuo 1991 m. Lietuvos vidutinė metinė infliacijos norma siekė apie 18–20%, nors šį skaičių iškreipia 1991–1993 m. hiperinfliacija.

Po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. ir euro įvedimo 2015 m. iki 2021 m. metinė infliacija sukosi apie 2,5%, tačiau 2022 m. kainos Lietuvoje šoktelėjo 20%. Tai dar kartą priminė mums apie infliacijos grėsmę.

Infliacija neleidžia grynųjų pinigų laikyti pinigų išsaugojimo priemone. Net nedidelis 4% metinis kainų augimas ženkliai mažina perkamąją galią. Pavyzdžiui, 100.000 Eur po 20 m. esant 4% metinei infliacijai, būtų verti apie 44.000 Eur pagal dabartinę perkamąją galią.

Tradiciniai bankai, siūlantys mažesnes už infliacijos lygį palūkanų normas, siūlo paslaugą, kuri naikina klientų pinigus.

Ray Dalio, „Bridgewater Associates" fondo įkūrėjas, nevynioja žodžių į vatą: „Grynieji pinigai yra šiukšlės... Kitaip tariant, kai grynųjų pinigų grąža yra mažesnė nei infliacija, jums geriau turėti dalykus, kurie gali prisitaikyti prie infliacijos."

Ši perspektyva iš vieno sėkmingiausių pasaulio rizikos fondų valdytojų pabrėžia esminę problemą, susijusią su grynųjų pinigų laikymu infliaciniais laikotarpiais.

Nuo infliacijos apsaugo judantis pinigai

Paul Volcker, buvęs Federalinio rezervo pirmininkas 1979–1987 m., kuris garsėjo infliacijos suvaldymu ankstyvaisiais 1980-aisiais, pateikė tokį vertinimą: „Nuolatiniu infliacijos procesu vyriausybės gali konfiskuoti slaptai ir nepastebėtai svarbią savo piliečių turto dalį."

Jo įžvalga atskleidžia kartais nepastebimą politinį infliacijos aspektą – turto perkėlimą iš taupytojų skolininkams, įskaitant pačias vyriausybes.

Įsivaizduokime, kad kažkas sukaupė 0,5 mln. Eur. Tradicinė išmintis ir konservatyvus požiūris siūlo pinigus laikyti sąskaitoje, tačiau kaip minėjome, toks elgesys neatitinka pinigų paskirties. Pinigai banko sąskaitoje nuolat praranda perkamąją galią, nes infliacija mažina jų vertę. Turint 0,5 mln. Eur jūsų pagrindinis tikslas turėtų būti pasiekti bent jau infliacijai lygią grąžą, idealiu atveju – ją viršyti. Pagrindinis principas – išlaikyti pinigus judėjime – aktyviai dirbančius, o ne pasyviai mažėjančius. Istorija mus moko, kad tam tikros turto klasės gana efektyviai apsisaugo mus nuo infliacijos. Kokios šios klasės?

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamasis turtas (NT) ilgą laiką buvo laikomas viena efektyviausių apsaugos nuo infliacijos priemonių. AB „Agathum“ tai patyrėme patys, nes NT sudaro 75% mūsų valdomo turto. Nors tai mus daro kiek šališkus, istoriniai duomenys patvirtina mūsų įsitikinimą.

Fizinis turtas ilguoju laikotarpiu paprastai brangsta kartu su infliacija arba greičiau už ją. Kai pragyvenimo išlaidos didėja, NT vertė ir nuomos pajamos paprastai kyla kartu. Skirtingai nuo popierinių aktyvų NT suteikia apčiuopiamą naudą – dažnai jis gauna naudos iš to pačio infliacijos spaudimo, kuris mažina grynųjų pinigų vertę bankų sąskaitose.

Be to, NT generuoja nuolatinį pinigų srautą per nuomos pajamas, o grąža iš nuomos savo ruožtu didina jo vertę. Todėl jis yra tiek produktyvus turtas, tiek potenciali vertės išsaugojimo nuo infliacijos priemonė.

Sam Zell, „Equity Group Investments" įkūrėjas ir legendinis NT investuotojas, patvirtina šį požiūrį: „Nekilnojamasis turtas yra apsisaugojimas nuo infliacijos priemonė. Jei pažvelgsite į koreliaciją tarp infliacijos ir nekilnojamojo turto, ji yra neįtikėtina, ir tai yra vienas iš dalykų, kurie padarė nekilnojamąjį turtą puikia vieta investuoti kapitalą."

Šie vieno sėkmingiausių investuotojų teiginiai dar kartą parodo, kad NT efektyviai apsaugo mūsų turtą nuo infliacijos.

Jeffrey Gundlach, žinomas kaip „obligacijų karalius" ir „DoubleLine Capital" įkūrėjas, pateikia dar vieną įžvalgą apie NT: „Jei norite apsisaugoti nuo rimtos infliacijos, nekilnojamasis turtas yra daug geresnis būdas nei auksas ar žaliavos, nes sukuriate įsipareigojimą prieš turtą, kurį perkate, darant prielaidą, kad naudojate hipoteką."

Jo pastebėjimas atkreipia dėmesį į unikalų NT privalumą kaip apsisaugojimo nuo infliacijos priemonę – galimybę finansuoti pirkimą skola, kurios reali vertė dėl infliacijos metai iš metų mažėja. Kai kainos kyla, jūsų fiksuotų palūkanų hipotekos mokėjimai išlieka pastovūs, jie leidžiant grąžinti paskolą nuvertėjusia valiuta.

Savo verslo plėtra

Verslumas yra dar viena galinga apsisaugojimo nuo infliacijos priemonė. Kai turite verslą, kontroliuojate savo kainodarą. Kai infliacija didina išlaidas, verslo savininkai dažnai gali atitinkamai koreguoti savo kainas, kad išlaikytų pelno maržas. Be to, įmonės, kurios sukuria vertingą intelektinę nuosavybę ar įsitvirtina stipriose rinkos pozicijose, gali sukurti vertę, kuri gerokai viršija infliaciją.

Nors tai rizikingesnis kelias, verslo nuosavybė suteikia tiesioginę veiksmų laisvę reaguojant į ekonomines sąlygas ir potencialiai neribotą augimą, kuris gali nustelbti infliaciją.

Thomas Sowell, garsus ekonomistas ir socialinis teoretikas, pabrėžia šį privalumą: „Galimybė nustatyti kainas galbūt yra efektyviausia apsisaugojimas nuo infliacijos priemonė, ir būtent tai suteikia verslo nuosavybė."

Asmeninis tobulėjimas

Investavimas į asmeninį tobulėjimą ir įgūdžių gerinimą iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip netradicinė apsisaugojimo nuo infliacijos priemonė, tačiau žmogiškasis kapitalas dažnai virsta didžiausia galima grąža.

Kai infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, tie, kurie turi vertingų įgūdžių, gali reikalauti didesnio atlygio. Skirtingai nuo fiksuotų aktyvų, jūsų žinios ir gebėjimai gali eksponentiškai augti ir sukurti sudėtines pajamas per visą jūsų gyvenimą. Ar tai būtų formalus išsilavinimas, specializuotas mokymas ar savarankiškas mokymasis, investicijos į asmeninį tobulėjimą gali duoti teigiamą emocinę ir finansinę grąžą.

Warren Buffett pabrėžia šį faktą: „Geriausias apsisaugojimas nuo infliacijos yra jūsų pačių uždarbio galia. Jei esate geriausias mokytojas, jei esate geriausias daktaras, jei esate geriausias teisininkas, jūs gausite savo dalį nacionalinio ekonomikos pyrago, nepriklausomai nuo bet kokios valiutos vertės."

Įmonių obligacijos

Net konservatyvūs obligacijų portfeliai gali padėti kovoti su infliacija, ypač kai jie teisingai struktūrizuoti. Nors obligacijos paprastai suteikia mažesnę ilgalaikę grąžą nei akcijos, jos investicijų portfeliui suteikia stabilumo ir gali padėti nuo jos apsisaugoti.

Įmonių obligacijos dažnai siūlo pajamingumą, kuris viršija infliacijos rodiklius. AB „Agathum“ naujausia obligacijų emisija turėjo 11% kuponą, kuris mūsų įsitikinimu gerokai viršys infliacijos normas ir kartu užtikrins investuotojams reikšmingas pajamas. Tokio pačio požiūrio laikosi ir šios srities ekspertai.

Rick Rieder, „BlackRock" Pasaulio fiksuotų pajamų vyriausiasis investicijų pareigūnas, pažymi: „Trumpalaikės įmonių obligacijos gali būti efektyvi priemonė valdyti infliacijos riziką, kartu generuojant pajamas, viršijančias grynųjų pinigų alternatyvas."

Tarptautinės akcijos

Mes AB „Agathum“ savo investicijas į akcijas išskaidome po daugelį rinkų. Tokiu būdu stengiamės sumažinti savo portfelio riziką ir pagerinti grąžą, bet pasirodo, kad šis metodas padeda apsisaugoti ir nuo infliacijos.

Nors vietinės akcijos esant aukštai infliacijai dažnai susilpnėja, tarptautinė investicijų diversifikacija turi savo privalumų. Aukšta infliacija retai paveikia visas ekonomikas vienu metu, o tai leidžia uždirbti užsienio rinkose, kai vietinės patiria sunkumų.

Burton Malkiel, knygos „A random walk down Wall Street“ autorius, pabrėžia: „Tarptautinė diversifikacija yra ne tik vieninteliai nemokami pietūs investuotojui; ji ypač vertinga vietinės valiutos nuvertėjimo dėl infliacijos laikotarpiais."

Šio indeksavimo pionieriaus įžvalga pabrėžia užsienio pozicijos kaip apsaugos nuo infliacijos, reikšmę. Šį teiginį patvirtina ir istoriniai duomenys.

1966–1982 m., kai JAV akcijų rinka nedavė jokios realios grąžos nuolatinės infliacijos metu, Kanados ir JK rinkos generavo teigiamą realią grąžą. „Journal of Portfolio Management" (2014) tyrimai patvirtino, kad tarptautinės akcijos istoriškai pralenkė vidaus akcijas infliaciniais laikotarpiais. Jie patvirtino, kad diversifikacija yra galingas kovos su infliacija įrankis.

Vertės akcijos

Vertės akcijos demonstruoja įtikinamus kovos su infliacija gebėjimus. Didelės infliacijos JAV laikotarpiu 1966–1982 m. JAV vertės akcijos uždirbo išskirtinę 6,71% realią metinę grąžą ir gerokai pralenkė visą rinką, kai dauguma turto klasių patyrė sunkumų.

Jeremy Grantham, vienas iš GMO steigėjų ir vertės investavimo šalininkas, paaiškina šį infliacijos ir vertės akcijų ryšį: „Vertės akcijos istoriškai buvo geresnė apsisaugojimo nuo infliacijos priemonė nei augimo akcijos, nes vertės akcijų pinigų srautai yra susieti su artimesniu laikotarpiu, todėl jos yra mažiau pažeidžiamos neigiamo infliacijos poveikio“.

Auksas

Nepaisant legendinės aukso, kaip paskutinės apsisaugojimo nuo infliacijos priemonės, šlovės, empiriniai duomenys nėra vienareikšmiški.

Claude Erb ir Campbell Harvey 2013 m. straipsnis „Auksinė dilema" rodo, kad aukso apsisaugojimo nuo infliacijos savybės išryškėja tik per šimtmečius – laikotarpius, kurie daugumai investuotojų nėra aktualūs.

Jim Rogers, kuris kartu su Džordžu Sorosu, įkūrė „Quantum Fund", išsako priešingą nuomonę: „Auksas buvo geriausias būdas išsaugoti perkamąją galią tūkstančius metų. Per visą istoriją, kai popierinės valiutos žlugo, auksas išliko." Šis teiginys atspindi jau seniai susiformavusi požiūrį, kad auksas yra paskutinis turto prieglobstis ekstremalių ekonominių krizių metu.

Pagrindinis aukso trūkumas – abejotina grąža. Jei „auksinės konstantos" teorija yra teisinga, aukso reali ilgalaikė tikėtina grąža yra apytiksliai nulinė.

Tai didelis praradimas lyginant su kitomis turto klasėmis – pavyzdžiui, akcijomis. Šis aukso apribojimas paaiškina, kodėl mes AB „Agathum“ nesame dideli šio blizgančio, bet neproduktyvaus metalo entuziastai.

Kriptovaliutos

Kai kurie kriptovaliutų gerbėjai teigia, kad bitkoinas ir kai kurios kitos kriptovaliutos tarnauja kaip apsisaugojimo nuo infliacijos priemonė dėl jų fiksuoto arba nuspėjamo tiekimo. Nors ilgalaikių duomenų nėra, šie aktyvai atspindi bandymus sukurti skaitmenines vertės saugojimo priemones, specialiai sukurtas atsilaikyti prieš infliaciją, kuri veikia tradicines valiutas.

Paul Tudor Jones, legendinis rizikos fondo valdytojas, siūlo tokią perspektyvą: „Bitkoinas man primena auksą, kai pirmą kartą pradėjau verslą 1976 m. Geriausia pelno maksimizavimo strategija yra turėti greičiausią žirgą... Jei esu priverstas prognozuoti, mano statymas būtų bitkoinas."

Šis gerbiamo tradicinio investuotojo požiūris pabrėžia augantį institucinį susidomėjimą kriptovaliuta kaip potencialia apsisaugojimu nuo infliacijos priemone.

Tikroji apsauga nuo infliacijos

Kaip matome, duomenys rodo, kad tobulos apsisaugojimo nuo infliacijos priemonės nėra.

Geriausias kovos su infliacija būdas – tinkamai diversifikuotas portfelis su keliais teigiamos grąžos šaltiniais. Tai mažina tikimybę, kad reikės susidurti su ilgu laikotarpiu, kai nė viena investicija neatneš grąžos.

Tai galima pasiekti turint pajamas generuojančio turto – tokio kaip NT (mūsų favoritas!), taip pat plėtojant verslą ir savo pačio įgūdžius, kuriuos vertina ir už kuriuos yra pasiryžę mokėti kiti.

Šitą dalį galima derinti su labiau pasyviomis investicijomis į akcijas ir obligacijas bei globaliai diversifikuotais akcijų fondais, teikiant pirmenybę vertės akcijoms. O šalia viso to galbūt verta turėti šiek tiek aukso ir bitkoino. Toks portfelis sumažina riziką, kad visi aktyvai vienu metu duos nulinę ar neigiamą realią grąžą.

Dažnai norime didelės pinigų sumos savo sąskaitoje. Paradoksalu, bet pinigų paskirtis nėra gulėti sąskaitoje – jie turi judėti ne tik po skirtingas turto klases, bet ir leisti mums aktyviai gyventi tokį gyvenimą, kokio norime.