Istoriniai pastatai prestižinėse vietose ar kolekcinės ir retos prabangos prekės dar kitaip vadinamos trofėjiniu turtu (angl. trophy asset). Tai dar viena galimybė įdarbinti pinigus, tačiau reikalaujanti specifinių žinių bei nemenko kapitalo.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galima rasti platų įvairių objektų pasirinkimą, tačiau tik nedidelė dalis – 2% pasaulio mastu – gali būti priskirta investuotojų geidžiamo trofėjinio turto kategorijai.
Įprastai objektai yra reti ir prabangūs. Pavyzdžiui, viešbučiai prestižinėje vietoje ar žinomi šampano namai. Tarkime, esantys Epernay ir Reims miestuose Šampanėje („Pol Roger“, „Perrier-Jouet“, „Moët & Chandon“ ir kiti panašaus lygio šampano gamintojai).
„Jų istoriniai pastatai yra įsikūrę UNESCO saugomoje Epernay dalyje, tai kuria didelę pridėtinę vertę. Be to, jų prekės ženklai gerai žinomi ir vertinami visame pasaulyje“, – komentuoja Alius Jakubėlis, investicinės bankininkystės įmonės „Orion securities“ vadovas.
Trofėjinis turtas yra retas, kaip ir su jais susiję sandoriai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas kur kas detalesnis turto vertinimas nei standartinio NT atveju.
Pavyzdžiui, jei pardavimui ruošiamas prabangus viešbutis prestižinėje vietoje, ekspertai detaliai įvertina pajamas, užimtumo, ateities perspektyvas, nusidėvėjimą, įvertina reikalingas investicijas į renovaciją, net ir viešbučio prekės ženklo, reputacijos stiprumą ir pan.
Šampano namų atveju įtakos kainai turės vyno retumas, vynuogynų plotų ribotumas, ilga gyvavimo istorija vertinant kartu su istoriniais verslo rezultatais bei ateities projekcijomis.
„Taigi, rinkos vertė šiuo atveju neatspindės tikrosios turto vertės“, – teigia A. Jakubėlis.
Kainos milijoninės, kartais neatskleidžiamos
Trofėjinio turto sandoriai paprastai skirti investuotojams, turintiems solidų kapitalą. Be to, neretai įvykusių sandorių kainos net nėra viešai atskleidžiamos.
Pavyzdys – pernai „BMO Real Estate Partners“ sudarytas sandoris, įsigyjant trofėjinį turtą Eliziejaus laukuose, skelbia „Zawya“.
2019 m. JAV parduotas brangiausias namas už 238 mln. USD. Kaip rašo portalas „Inman“, objektą su vaizdu į Centrinį parką įsigijo Kenas Griffinas, milijardierius ir rizikos draudimo fondų valdytojas.
2014 m. vienas kinų investuotojas už 344,5 mln. Eur įsigijo prestižinėje Eliziejaus laukų alėjoje įsikūrusį „Marriott“ viešbutį, teigia „The Urban Developer“.
Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje į trofėjinių objektų sąrašą galėtų būti įtraukti istoriniuose pastatuose įsikūrę viešbučiai „Kempinski“, „Pacai“, „Astorija“.
Lapkričio pradžioje „Verslo žinios“ rašė, kad Vilniaus Didžiojoje gatvėje esančio penkių žvaigždučių „Radisson Blu Royal Astorija“ viešbučio savininkas ir galutinis naudos gavėjas verslininkas Marius Jakulis Jasonas objektą planuoja perleisti naujam steigiamam fondui ir pritraukti išorės investuotojų.
Fondo „IAM Luxury Hotels Fund“ vienetai bus platinami išorės investuotojams. Jį tikimasi įsteigti iki metų pabaigos.
„Tai strateginis sprendimas, taip siekiant sutelkti kapitalo naujiems projektams, kartu atveriant galimybę į ambicingą viešbučio pertvarką įtraukti naujų investuotojų, ieškančių patikimo nekilnojamojo turto segmento. Viešbutis išlaikė ne vieną išbandymą ir parodė atsparumą sudėtingomis sąlygomis, o dabar turi puikių perspektyvų versti naują puslapį iš esmės atsinaujinęs – nuo savininkų, valdytojų komandos iki kiekvieno verslo proceso“, – teigė M. Jakulis Jasonas.
Kaip aiškina A. Jakubėlis, tai, kad turtas bus prieinamas ir smulkesniems investuotojams (nes pinigai įdarbinami per fondą, o ne tiesiogiai perkamas visas turtas), esmės nekeičia. Šis viešbutis turi visas trofėjinio turto charakteristikas.
Investicinė grąža
Tiksliai pasakyti, kiek galima uždirbti investavus į trofėjinį NT, sudėtinga. Įtakos turi ir tai, kad dažniausiai nėra atskleidžiamos sandorio detalės.
Tikėtina grąža, pavyzdžiui, Monake, Paryžiuje ar pan. miestuose siekia 1–3%, o Lietuvoje – 4,5–5,5%.
„Privalumas yra paklausa, kad turtas laikys vertę. Čia pagrindinis išskirtinumas. Jis gali uždirbti ir panašiai kaip kitas turtas, bet jei turtas neturi išskirtinumo, tai recesijos metu, jo vertė labiau svyruos“, – aiškina A. Jakubėlis.
Žvelgiant plačiau, ir į kitus instrumentus, „JP Morgan“ statistika rodo, per pastaruosius 20 m. vidutinis investuotojas gavo 3,6% grąžą. Ji buvo didesnė nei infliacija (2,2%), tačiau gerokai mažesnė nei, tarkime, akcijų rinkų.
[infogram id="58a6ceaa-9dbd-4915-97ed-69470e3d7b1e" prefix="jla" format="interactive" title="Vidutinio investuotojo rezultatai"]
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Jei dar neinvestuojate, pradėkite nuo 10 Eur: 6 galimybės
- Kaip estas M. Kukkas per 5 metus išbrido iš skolų ir tapo milijonieriumi
- Kaip apskaičiuoti uždirbtą ir numatomą investicinę grąžą
- M. Kairys – apie savo portfelį, pamokas ir investavimo kelią, kuriuo turėtų eiti dauguma žmonių
- Asmeninis K. Stankutės-Jaščemskienės portfelis: pirma investicija – 3.000 Eur į ETF
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
