Vidutinis gyventojo portfelis „Swedbank“ sudaro 25.000 Eur, išaugo penktadaliu

Gyventojų, turinčių vertybinių popierių sąskaitas „Swedbank“, skaičius per 2023 m. išaugo trečdaliu ir sudarė daugiau kaip 80.000. Bendra investicijų vertė padidėjo apie 80% ir pernai metų pabaigoje buvo apie 1,3 mlrd. Eur. Daugiausia pinigų įdarbinta į akcijas, rašoma banko pranešime.

„Swedbank“ vertybinių popierių sąskaitą turinčio gyventojo vidutinė portfelio vertė 2023 m. sudarė apie 25.000 Eur ir per metus padidėjo maždaug penktadaliu. Padidėjimą lėmė ir augimas finansų rinkose, ir naujos gyventojų investicijos.

„Vertybinių popierių sąskaitose turto turinčių gyventojų dalis kasmet didėja. Praėjusių metų pabaigoje net 2 iš 3 gyventojų, turinčių vertybinių popierių sąskaitą „Swedbank“, turėjo įsigiję vertybinių popierių. Tai rodo, kad gyventojai ne tik išbando investavimą, bet jis vis dažniau tampa nuolatiniu įpročiu, kuris gali užtikrinti sparčiau augantį finansinį turtą ar ilgainiui padidinti gaunamas pasyvias pajamas“, – komentuoja Pavel Ladziato, banko privačių klientų tarnybos vadovas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• A. Načajaus lūkestis investicijų grąžai – kiek didesnė už indėlius
• Ką vasarį pirko privatūs investuotojai: skirtingos tų pačių investicijų patirtys

Rinkdamiesi skirtingas vertybinių popierių rūšis, gyventojai dažniausiai savo lėšas nukreipia į investicinius fondus. Daugiau negu pusė banko privačių klientų (56%) savo portfelyje turi įvairių investicinių fondų vienetų.

P. Ladziato teigimu, dažniausiai investuojama į banko platinamus „Swedbank Robur“ fondus. Vidutinė investicijų vertė praėjusiais metais šiuose fonduose buvo apie 3.400 Eur, o vidurinė eilės reikšmė arba mediana – beveik 500 Eur.

Antroje vietoje pagal populiarumą yra investicijos į akcijas. Be to, gyventojai dažniau investuoja į Baltijos šalių bendroves nei į kitas pasaulio įmones. Apie 30% banko klientų savo vertybinių popierių sąskaitose praėjusių metų pabaigoje turėjo Baltijos šalių bendrovių akcijų, tarp kurių dažniausiai pasitaikančios buvo bendrovių „Ignitis grupė“ ir „Telia Lietuva“ akcijos.

Pastebimai padidėjo gyventojų susidomėjimas skolos vertybiniai popieriais – obligacijomis, vyriausybės taupymo lakštais. Per pastaruosius dvejus metus į skolos vertybinius popierius investavusių gyventojų dalis „Swedbank“ išaugo nuo 1% iki 18%.

Daugiausia lėšų nukreipiama į vietos įmones

Didžiausia portfelio dalis (41%) teko akcijoms. Be to, gyventojai didesnę lėšų dalį buvo nukreipę į Baltijos šalių bendroves nei į kitas pasaulio įmones – 3 iš 5 Eur buvo investuoti į vietos įmones.

Antroje vietoje pagal investicinio portfelio dalį buvo obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai (pavyzdžiui, vyriausybės taupymo lakštai). Šių priemonių bendra vertė vidutiniškai sudarė 37% viso investicijų portfelio.

Tuo metu apie 10% gyventojų investicinio portfelio vertės sudarė investicijos į fondus, iš kurių didžioji dalis teko „Swedbank Robur“ fondams. Likusius 12% sudarė investicijos į įvairius biržose prekiaujamus fondus (angl. ETF).

Skirtingi tarpininkai

2020 m. „Swedbank“ pasiūlė nemokamą prekybą akcijomis Baltijos šalių rinkose, kartu neimant ir saugojimo mokesčio, jeigu Baltijos šalyse turimų akcijų portfelis neviršija 30.000 Eur.

Pasak Vytauto Plunksnio, investuotojų asociacijos vadovo, apjungus minėtą pasiūlymą su galimybe nemokamai įsigyti mažų mokesčių „Robur Access Edge“ indeksus sekančių fondų – šis tarpininkas yra vienas patraukliausių pasirinkimų pradedantiems investuoti.

„Swedbank“ grupė, kartu su analogišką nemokamą prekybą siūlančiu Estijos LHV banku, pagal sandorių skaičių ir apyvartą dominuoja NASDAQ Baltic rinkose“, – pastebi jis.

Dalis šalies investuotojų renkasi „Revolut“. 

Vidutinis lietuvio investuotojo per šią platformą portfelio dydis pernai siekė 2.434 Eur. Tarp populiariausių JAV akcijų – „Tesla“, „AMC Entertainment“, „Nio“, rinkdamiesi Europos akcijas šalies gyventojai prioritetą teikė „Nordea“ bankui, „Volkswagen“ ir „Danone“, rodo bendrovės duomenys.