Paskutinę liepos savaitę Europos centrinis bankas (ECB) vėl padidino bazines palūkanų normas, kas ieškančius pirmo būsto gali paskatinti atidėti jo įsigijimą, kadangi paskolos brangsta. Tačiau prieš priimant sprendimą, reikia įsivertinti ir kitus aspektus.

Pirmų namų įsigijimas – procesas, galintis sukelti nemažai streso bei reikalaujantis daug pinigų. Vis tik iš anksto tinkamai ruošiantis šis kelias savo nuosavybės įsigijimo link bus sklandesnis.

„Kiplinger“ išskiria dalykus, kuriuos verta padaryti prieš perkant pirmąjį būstą.

1. Apsvarstykite, kur norite gyventi

Renkantis vietą ekspertai pataria tą daryti su mintimi, kad ten gyvensite ne mažiau kaip 5–7 metus.

Rekomenduojama atsižvelgti į vietos darbo rinką, pragyvenimo išlaidas, būstų pasiūlą.

Kiti svarbūs aspektai, greičiausiai turėsiantys įtakos jūsų gyvenimo kokybei: vietos demografiniai rodikliai, galimybė naudotis viešuoju transportu, parkingo situacija, oras, socialinė aplinka.

2. Įsivertinkite, kokį būstą sau galite leisti

Išsirinkę vietą apsilankykite nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portaluose, kad išsamiau susipažintumėte su rinka. Tai padės lengviau susidaryti vaizdą apie parduodamo NT tipus, kainas. Galėsite įsivertinti, kokį NT galite sau leisti ir kiek reikės sutaupyti pradiniam būsto paskolos įnašui.

3. Pagerinkite savo kredito reitingą

Netinkamai vykdomi turimi finansiniai įsipareigojimai, laiku neapmokamos sąskaitos ir kt. veiksniai blogina asmeninę kredito istoriją. Nuo pastarosios priklauso kredito reitingo dydis. Jis yra vienas iš kriterijų, kurie vertinami prieš išduodant paskolą.

4. Pradėkite taupyti pradiniam įnašui

Perkant būstą su paskola būtinas pradinis įnašas. Savomis lėšomis reikia būti sukaupus bent 15% nuo būsto vertės ar kainos (tos, kuri mažesnė). Kitaip tariant, perkant būstą už 100.000 Eur, 15.000 Eur turės būti nuosavi pinigai.

5. Jei planuojate būstą pirkti su paskola, pamodeliuokite skirtingus scenarijus, kiek tai kainuotų.

Pasinaudokite ir skirtingus scenarijus išbandykite su Būsto paskolos skaičiuole.

Skaičiuoklė leidžia modeliuoti įvairius galimų įsipareigojimų scenarijus, skirtingų bankų pasiūlymus ir juos palyginti, kaip skiriasi mėnesio įmokos bei per visą laikotarpį sumokamos palūkanos. Skaičiuoklės rezultatuose matysite dviejų pasiūlymų, variantų paskolos mokėjimo grafiką pamėnesiui, skirtumą tarp linijinio ir anuiteto grąžinimų tipų.

Paskolos brangsta

Perkant būstą su paskola reikia žinoti, kad paskolos palūkanų norma susideda iš individualiai paskaičiuotos banko maržos, kuri įprastai visą paskolos laikotarpį nesikeičia, ir terminuotai nekintamos arba kas 3 mėn., 6 mėn. ar 12 mėn. perskaičiuojamos kintamos palūkanų normos dalies dalies (EURIBOR).

Didžioji dalis būsto paskolų Lietuvoje susietos su kintamomis 6 mėn. EURIBOR palūkanų normomis.

Šių metų birželio duomenimis, vidutinės metinės būsto paskolų palūkanos buvo 5,58%. Palyginimui, atitinkamu laikotarpiu 2022 m. jos siekė 2,17%.

Augantis EURIBOR brangina jau turinčių būsto paskolas mėnesines įmokas, o dar tik planuojantiems imti tokią paskolą – koreguoja maksimalią sumą, kurią ketinama pasiskolinti.

Be to, kredito įstaigos gyventojams paskolas išduoda remdamiesi Atsakingo skolinimo nuostatais, kurie numato, kad įmokos už būsto paskolą ir kitus finansinius įsipareigojimus dalis neturėtų viršyti 40% mėnesio pajamų.

„Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl svarbu suprasti, kad palūkanos per visą paskolos laikotarpį gali tiek didėti, tiek mažėti. Šiuo metu EURIBOR reikšmė artėja prie piko, tačiau remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, per artimiausius 10 metų ji turėtų svyruoti tarp 2–3%“, – pranešime teigia Žydra Rakauskaitė, „Luminor“ banko būsto paskolos produkto.

Rugpjūčio 1 d. duomenimis, 6 mėn. EURIBOR siekė 3,948%.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skolinantis svarbi palūkanų norma

Vis tik nepaisant to, kaip atskleidė tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa, šalies gyventojai ir toliau skolinasi, o per pastaruosius metus tą darė beveik pusė lietuvių.

„Natūralu, kad daugiausia skolinasi jauni žmonės, kuriems pinigų reikia kuriant savo gyvenimo pamatus: perkant būstą, automobilį, būstą gerinant, prireikus buitinės technikos ir pan. Iš tyrimo matosi, kad žmonės vis dėlto skolinimo niuansus apgalvoja: paskolos teikėją renkasi pagal palūkanų normą, mėnesio įmoką, bendrą kainą. Galima pasidžiaugti, kad nėra skolinamasi aklai, svarbios sąlygos vertinamos“, – pranešime sako Tomas Bataitis, tyrimą užsakiusios „IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, vadovas.

Apklausa taip pat atskleidė:

Palūkanų normos dydžio svarbą skolinantis pabrėžė beveik 42% apklaustųjų;
39% apklaustųjų teigė, kad jiems svarbi galutinė per visą laikotarpį sumokamos paslaugos kaina;
38% kaip svarbų kriterijų išskyrė mėnesinę įmoką;
Maždaug ketvirtadaliui rūpėjo paskolos grąžinimo terminas ir palūkanų mokėjimo tipas – kintamos ar fiksuotos;
Vyrai dažniau nei moterys skolinasi iš bankų, tuo tarpu moterims dažnesnis skolinimosi šaltinis yra šeimos nariai;
Jaunesni suaugusieji (18–34 m.) yra labiau linkę skolintis pinigų iš savo tėvų, vyresni – iš finansinių įstaigų.

Tyrime dalyvavo daugiau kaip 500 žmonių.