Vasarį įsigaliojo supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka, gyventojams suteikianti galimybę šį procesą atlikti pigiau ir paprasčiau. Tiesa, keliami tam tikri kriterijai, o bankai neprivalo kiekvienam pasikreipusiam suteikti šios paslaugos. Ekspertai dalijasi, kada naudinga refinansuoti būsto paskolą ir kiek galima sutaupyti.
Vasario 1 d. įsigaliojusi supaprastinta būsto finansavimo tvarka gali būti taikoma tik tada, kai nesikeičia paskolos suma, užstatas, neilgėja trukmė ir kreipimosi į naują kredito davėją dieną vartotojas nevėluoja mokėti įmokų pagal pradinę būsto paskolos sutartį.
Plačiau apie šią tvarką (kas ir kaip ja gali pasinaudoti) skaitykite ČIA.
Milda Stankuvienė, Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė, aiškina, kad refinansuoti būsto paskolą gali būti naudinga įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kai:
- rinkoje siūloma mažesnė palūkanų norma arba marža nei pagal turimą kredito sutartį;
- nusprendžiate keisti būsto paskolos sutartyje nustatytą palūkanų normos rūšį;
- jūsų kreditingumas pagerėjo (tarkime, išaugo pajamos, įkeisto būsto kaina ar kita), palyginti su kreditingumu, buvusiu būsto paskolos ėmimo metu.
LB atstovė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vidutinė marža yra viena mažiausių per visą laikotarpį nuo 2009 m. finansų krizės – 1,5%. Marža ypač pakilusi buvo 2020 m. iki 2,4% ir nuo tada palaipsniui sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu.
Visą straipsnį gali skaityti tik „Mano pinigų“ ir „Verslo žinių“ prenumeratoriai.
- Luko investavimo dienoraštis
- Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
- Ekspertų patarimai
- Podkastai su investuotojais
6 mėn. prenumerata už 4 kainą
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.