Jaunuoliai estai finansiškai raštingesni už lietuvius: kodėl taip yra

Tarp Baltijos šalių finansiškai raštingiausi jaunuoliai – estai, antrą vietą užima lietuviai, trečią – latviai, atskleidė naujas Lietuvos tyrėjų atliktas tyrimas.

Tyrimu siekta išsiaiškinti galimas to priežastis, kadangi visos trys valstybės yra labai panašios savo gyventojų ekonomine ir socialine padėtimi, todėl galimybės ugdyti finansiškai raštingus gyventojus teoriškai turėtų būti irgi panašios, skelbiama pranešime.

Tyrimą atliko tarpdisciplininė tyrėjų grupė, kurioje – trys Vilniaus kolegijos (VIKO) Ekonomikos fakulteto ekspertai (dr. Dainora Gedvilaitė, dr. Giedrė Lapinskienė, dr. Tadas Gudaitis) bei Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai, ir Askoldas Podviezko, Mykolo Riomerio universiteto profesorius.

Anot VIKO tyrėjų, viena iš galimų priežasčių – informacijos šaltinių skirtumas. Tyrimas parodė, jog lietuviai ir latviai dažniausiai finansinį raštingumą ugdo kalbėdamiesi su šeimos nariais, draugais. Estai informacijos dažniausiai ieško naujienų portaluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.

„Nors artimieji linki mums gero, jie nėra patikimiausias informacijos šaltinis kalbant apie finansus. Todėl estų sėkmės paslaptis pasirodo esanti labai paprasta – šios šalies jaunimas visą reikiamą informaciją apie finansų valdymą gauna iš patikimesnių šaltinių.

Pavyzdžiui, skaitydami straipsnius naujienų portaluose ar mokydamiesi apie tai mokykloje. Tyrimas parodė, jog būtent šis skirtumas ir yra viena iš esminių priežasčių, kodėl Estijos jaunuoliams pavyksta demonstruoti aukštesnį finansinio raštingumo lygį už lietuvius ir latvius“, – dr. D. Gedvilaitė.

Augimas per lėtas

Anot ekspertų, Lietuvos jaunimo finansinio raštingumo lygis paskutiniais metais auga, bet nepakankamai sparčiai.

Argumentuojama, kad iš esmės situacija gerėja – kasmet startuoja naujos iniciatyvos, projektai, skirti kelti finansinio raštingumo lygį Lietuvoje, tačiau, pasak dr. Irenos Danilevičienės, VIKO Ekonomikos fakulteto Apskaitos katedros vedėjos, pedagogams vis dar trūksta reikiamų kvalifikacijų, konkrečių metodinių nurodymų ir priemonių, skirtų iš esmės ugdyti mokinių finansinį raštingumą šalyje.

Ekspertė taip pat pastebi, kad Lietuvoje vis dar galima susidurti ir su klaidingu požiūriu, jog reikiamų finansinių žinių jaunuoliai gali įgyti savarankiškai.

„Juk nesitikime, jog vaikas išmoks skaityti, rašyti ar skaičiuoti vien tik su tėvų ar draugų pagalba. Šie būtinieji įgūdžiai įgyjami ir nuolat tobulinami ugdymo įstaigose. Tačiau, kai kalbame apie finansinį raštingumą, manome, kad reikiamų žinių jaunimas įgis savarankiškai. Toks požiūris – klaidingas“,
– įsitikinusi dr. I. Danilevičienė.

Lietuvių žinios apie finansus vis dar išlieka žemesnės už kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.

„Geriausius rezultatus finansinio raštingumo lauke dažniausiai demonstruoja Estijos, Suomijos, Kanados, Lenkijos ir Australijos mokiniai. Jų lyderystės priežastis – strategiškai suplanuotas finansinio raštingumo integravimas į kitas pamokas. Pamažu tą pradedame įgyvendinti ir Lietuvoje, tačiau šioje srityje tikrai dar turime kur pasistengti“, – teigia ji.

Dr. I. Danilevičienė pabrėžia, jog apie finansus ir jų valdymą su vaikais reikia pradėti kalbėti kaip įmanoma anksčiau.

„Jau darželyje ar pirmose mokyklos klasėse vaikai gali ir turi būti mokomi, pavyzdžiui, kaip valdyti savo finansus, kas yra taupymas, atsakingas pinigų naudojimas ir pan. Kuo anksčiau vaikus pradėsime ugdyti finansinio raštingumo klausimais, tuo jiems bus lengviau tinkamai valdyti savo finansus ateityje“, – komentuoja ekspertė.

Finansinė sveikata vidutinė

Neseniai „Swedbank“ atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė – vidutiniška. Finansinės sveikatos indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius.

„Indekso vertei Lietuvoje neigiamos įtakos turėjo prastesni gyventojų finansiniai gebėjimai, įvertinti 51 balu, tuo metu lietuvių finansinio raštingumo žinios vertinamos kiek geriau − 55 balais.

Nepaisant to, Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – geriausia Baltijos šalyse. Latvijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodiklis siekia 44, Estijos – 50 balų“, – pranešime spaudai sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienė pažymi, kad norint pasivyti Švediją, savo žinias ir gebėjimus mūsų šalies gyventojams reikėtų gerokai patobulinti, nes švedų finansinė sveikata tyrime įvertinta aukščiausiai, t.y. 71 balu.

TAIP PAT SKAITYKITE: