Lietuvos bankas sureagavo į bankų pelnus – pateikė pasiūlymus

Dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susidariusios Lietuvos finansų sektoriuje, šalies bankų pelnas šiemet gali išaugti iki daugiau nei 1 mlrd. Eur. Tačiau šie gerėjantys rezultatai nėra bankų sėkmingos veiklos nuopelnas, tad, jei situacija nesikeis, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija svarstys priemones situacijai suvaldyti.

Apie tai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, ir Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Lietuvoje didžioji bankų paskolų dalis – 90% – yra pasiimtos su kintamosiomis palūkanų normomis, todėl rinkoje padidėjusios palūkanos buvo labai greitai perkeltos skolininkams.

Tuo pačiu metu banko maržos išlieka, nors ir kiek sumažėjusios nuo 2019 m., bet palyginti nepasikeitusios.

„Vertinant pačios maržos pokytį, galime vertinti, kad ji yra du kartus didesnė, nei buvo prieš finansų krizę. Kaip žinia, tikrasis kredito rizikos lygis buvo neįvertintas prieš krizę. Iš kitos pusės, mes matome, kad ji buvo santykinai didesnė ir tai aiškiai koreliuoja su konkurencine aplinka, kaip ji keitėsi Lietuvoje“, – teigė G. Šimkus.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad NT paskolų palūkanos yra „vienos didžiausių euro zonoje“.

To priežastis – kaip ir Latvijoje bei Estijoje – „rinka yra smarkiai koncentruota“.

„Konkurencinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie lemia maržos pokyčius“, – konstatuoja G. Šimkus.

Banko vadovas atkreipė dėmesį į tai, ką VŽ rašė šiandien, – skirtingi bankai siūlo skirtingas palūkanas, priklausomai nuo banko dydžio ir funkcijos.

Tuo tarpu už indėlius palūkanos didėja gerokai lėčiau, nes bankuose yra sukauptas didelis likvidumo perteklius. Jis priminė, kad tai yra priešinga situacija, nei buvo susiklosčiusi prieš 2008 m. finansinę krizę. Dabar bankai turi apie 11 mlrd. Eur daugiau indėlių nei išdalintų palūkanų.

Be to, didžioji dalis šio pertekliaus yra laikoma centriniame banke.

„Iš vienos pusės, tai yra gerai, nes bankų sistema yra likvidi. Iš kitos pusės, ji turi ekonominį poveikį“, – svarsto LB vadovas.

Visa tai lemia, kad, priklausant nuo ekonominės raidos scenarijaus, 2023 m. pelnas gali išaugti du kartus, palyginti su 2022 m.

„Noriu pabrėžti, kad šią situaciją suformuoja būtent šita neįprasta aplinka“, – patikina jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad „pelnas yra normalus bankų veiklos rezultatas, tik pelningi bankai yra finansiškai sveiki ir stabilūs, – taip, kaip ir bet kokiame kitame versle“.

Tačiau šį pelną, anot jo, galima laikyti nelauktu pelnu. Situacija yra lyginama su ta, kuri susiformavo neplanuotus pelnus uždirbant energetikos sektoriaus bendrovėms.

Siūlomos priemonės

Lietuvos banko vertinimu, jei šiemet padėtis nesikeis, būtų tikslinga įvertinti fiskalinių priemonių poreikį ir įgyvendinti konkurenciją skatinančias bei vartotojų pasirinkimą didinančias priemones.

„Neįprastai spartų šalies bankų pelno augimą lėmė ne tik verslo sprendimai, bet ir susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės. Todėl raginame bankus atsižvelgti į šio laikotarpio ypatumus ir formuoti finansinių paslaugų kainodarą socialiai atsakingai. Jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi ir šiemet, tikslinga jį perskirstyti fiskalinėmis priemonėmis“, – sakė G. Šimkus.

Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno. 

Pirma, jis paragino pasinaudoti „įdirbiu, kuris padarytas didinant konkurenciją bankų sektoriuje“: rinktis terminuotąjį indėlį ar kredito įstaigas su palankesnėmis palūkanų normomis.

Taip pat – ieškoti alternatyvių taupymo priemonių.

Be to, svarstoma, kad būtų „tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą“ indėliams – grįžtama prie Iždo vekselių idėjos.

Dėl bankų nelaukto pelno Lietuvos bankas:

1) siūlo svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondą normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8%) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2%) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais;

2) ragina bankus atsižvelgti į išskirtinio laikotarpio ypatumus ir formuoti kainodarą dėl paskolų maržų ir komisinių įkainių socialiai atsakingai;

3) peržiūrės reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą. Lietuvos bankas pateiks siūlymą, atsižvelgdamas į socialinį aspektą;

4) jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.

G. Skaistė mato vekselių perspektyvą

Spaudos konferencijoje dalyvavusi finansų ministrė G. Skaistė pasidžiaugė LB iniciatyva skatinti žmones naudotis konkurencinės aplinkos siūlomomis galimybėmis. Ji taip pat paantrino LB vadovui, kad „situacija yra išties išskirtinė“.

Ministrė išreiškė pritarimą didelei daliai banko pasiūlytų priemonių.

Anot jos, Iždo departamentas vertins iždo vekselius – iki šiol ši priemonė buvo palyginti nenaudinga, palyginti su kitomis skolinimosi priemonėmis. Tokia ją darė bankų komisiniai mokesčiai, tačiau dabar, brangstant skolinimosi kainai, tai keičiasi.

„Matome signalus iš bankų sektoriaus, kad komisiniai galėtų būti mažesni“, – teigia G. Skaistė. 

Dėl fiksuotų ir kintamų palūkanų bus siekiama „pažiūrėti, ar galima pagerinti reguliavimą“ siekiant, kad gyventojams būtų siūlomas fiksuotų palūkanų normų sprendimas.

Dėl indėlių draudimo fondo įmokos „reikės nuspręsti, ar šiuo metu yra geras laikas tokioms pertvarkoms“.

Dabartinę padėtį bankų sektoriuje G. Skaistė lygina su padėtimi energetikos sektoriuje – „bankai neįprastai didelę dalį pinigų laiko centriniame banke“. Jei situacija nepasikeis, tikėtina, kad 2023 m. bankų pelnas Lietuvoje gali siekti apie 1 mlrd. Eur, kai įprastai jie uždirba apie 0,3 mlrd. Eur.

„Stebime situaciją, jei nebus pokyčių, vertinsime galimybes šiuos disbalansus reguliuoti fiskalinėmis priemonėmis“, – teigė ji.

Priemonė turėtų būti laikina, tokią galimybę ji žada derinti su LB, siekiant nepadaryti žalos finansų sistemai.

Iš šio solidarumo įnašo pajamos galėtų būti skirtos krašto gynybai.

Pelnai augo ir pernai

Praėjusiais metais didieji Lietuvos bankinio sektoriaus dalyviai pastebimai didino pelną, viena iš pagrindinių priežasčių – šoktelėjusios grynosios palūkanų pajamos.

[infogram id="06874016-3d0f-40f4-8d19-af9d412439dc" prefix="R6Z" format="interactive" title="„Swedbank“ Lietuvoje rezultatai 2022 m."]

[infogram id="e8c29bae-38f5-4e56-b591-02d27d379f34" prefix="xJE" format="interactive" title="SEB pajamų struktūra 2022 m."]

[infogram id="ace2e978-2c6a-404e-81cd-a705296b5610" prefix="vc8" format="interactive" title="Luminor Bank 2022i m. rezultatai"]

TAIP PAT SKAITYKITE:

• Lietuvos bankas: investavimas per IGD turi būti žmonėms suprantamesnis
• Kodėl Lietuvoje būsto paskolų palūkanos didžiausios euro zonoje
• Pirmą kartą nuo 2008-ųjų 6 mėnesių EURIBOR perkopė 3%