Verslas pagaliau sulaukė mokestinės reformos pasiūlymų – Finansų ministerija antradienį pristatė dvejus metus rengtą mokesčių pertvarkos paketą. Jame – gerokai didesnis apmokestinimas daug uždirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, platesnis NT apmokestinimas, mažinama mokestinė našta smulkiajam verslui ir kt.
„Žengiamas tvirtas žingsnis į priekį mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą. Stiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui. Atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – Investicine sąskaita. Tuo pačiu taršos apmokestinimas kartu su ateinančiomis investicijomis prisidės prie sveikesnės ir žalesnės aplinkos visiems. Galiausiai bus didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą bei bus dar patogiau deklaruoti mokėtinus mokesčius bei vykdyti individualią veiklą“, – tokius mokestinės pertvarkos tikslus antradienį surengtoje spaudos konferencijoje vardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos (FM) parengtus mokestinius siūlymus numatyta 3 savaites aptarti su verslo asociacijomis, lobistais, kitomis suinteresuotomis šalimis, o gegužę, atsižvelgus į jų pasiūlymus, mokestinį paketą numatyta teikti tvirtinti Vyriausybei.
Skaičiuojama, jog galutinis mokesčių reformos poveikis viešiesiems finansams 2026 m. būtų 447 mln. Eur, bet galutinė suma, anot FM, priklausytų nuo derinimo su visuomene, galutinių sprendimų Seime.
Tuo pačiu dėl siūlymų pratęsti investicinio projekto lengvatą, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, MTEP lengvatos, smulkiam verslui taikomų palengvinimų – prognozuojamas apie 271 mln. Eur neigiamas poveikis viešiesiems finansams.
VŽ pristato kai kuriuos svarbiausius FM mokestinius siūlymus.
[infogram id="3c43ce7d-c634-4157-b475-21f7ee62f1f9" prefix="2Go" format="interactive" title="Siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai: individuali veikla"]
[infogram id="83707156-9d24-4abd-b977-b17413f2102c" prefix="qV5" format="interactive" title="Siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai: aukštos pajamos"]
[infogram id="9b2daef5-eca6-4310-bb28-74485b0f3b70" prefix="kAg" format="interactive" title="Siūlomi mokesčių sistemos pokyčiai: verslo liudijimai"]
Dirbančių pagal individualią veiklą apmokestinimo pakeitimai
Siekdama teisingiau apmokestinti gyventojų pajamas FM siūlo palaipsniui mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos (IV) ir darbo santykių pajamų apmokestinimo.
IV pasiūlyta apmokestinti 20% gyventojų pajamų mokesčio (GMP) tarifu, o tai būtų daroma palaipsniui jį didinant. Nuo 2025 m. GMP viršutinė riba didinama nuo 15 iki 17%, o apatinė riba, nuo kurios didinamas mokesčių tarifas pradeda mažėti, mažinama nuo 20.000 iki 15.000 Eur apmokestinamųjų pajamų. Nuo 2026 m. GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 17 iki 20%, apatinę ribą mažinant nuo 15.000 Eur iki 10.000 Eur.
„Dabar siūlomi sprendimai palaipsniui, per trejus metus išdėlioti palaipsniui individualiosios veiklos apmokestinimą link darbo santykių“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Pasak jos, nuo 2025 m. tarifai pilna apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3.000 Eur.
„Tarifas visa apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35.000 Eur apmokestinamųjų pajamų ribą per metus, tai reiškia, kad tie žmonės, kurie, buitiškai tariant, per mėnesį uždirba 3.000 Eur, tik tokie žmonės mokės pilną tarifą individualioje veikloje“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jos teigimu, siūlomi sprendimai atitinka EBPO rekomendacijas.
Pasak finansų ministrės, dėl šių IV apmokestinimo pokyčių 75% individualia veikla besiverčiančių asmenų situacija smarkiai nesikeis, o apmokestinimo pokyčiai iš esmės palies tik didesnių pajamų gavėjus.
„Matome, kad atotrūkis yra labai ženklus ir turbūt toje pajamų skalėje yra tos populiarios profesijos, kurios čia buvo linksniuotos jau keletą metų, kurie vykdo individualią veiklą, gauna tikrai aukštas pajamas ir yra apmokestinami gerokai mažesniais tarifais negu dirbantys pagal darbo santykius. Tai turbūt patektų ir tie patys advokatai, antstoliai ir kiti panašią veiklą vykdantys asmenys“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Aukštas pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas
Pagrindinis pokytis – siekiama apmokestinti ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau visų rūšių asmens pajamos bus sumuojamos, o aukštoms pajamoms numatyta taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoje šiuo metu galiojančių progresinių tarifų.
Pagal dabar galiojančią tvarką pajamoms pagal darbo sutartį taikomas 20% GPM tarifas, o jei pajamoms per metus viršija 60 VDU, taikomas jau aukštesnis – 32% GPM tarifas (2023 m. 1 VDU = 1.685 Eur).
Tuo metu gaunantys pajamas iš dividendų arba iš nuomos apmokestinami 15% GPM tarifu.
FM siūlo, kad nepriklausomai nuo to, iš kokių veiklų asmuo gauna pajamas, pajamos būtų sumuojamos – jei visos pajamos per metus viršija 60 VDU, tai nuo 60 iki 120 VDU būtų taikomas papildomas 5% tarifas. Bendroms pajamoms viršijus 120 VDU, būtų taikomas 7% tarifas.
Pasa G. Skaistės, pagal tokį modelį progresinius tarifus mokėtų apie 16.000 asmenų, kai šiuo metu mokančių didesnį GMP priskaičiuojama apie 8.000 gyventojų.
Keičiasi dirbančiųjų pagal verslo liudijimus apmokestinimas
Siūloma, kad dirbantiems pagal verslo liudijimus fiksuotas pajamų mokestis individualios veiklos pajamoms būtų taikomas neviršijant 20.000 Eur metinių pajamų (šiuo metu taikoma riba – iki 45.000 Eur)
„Sodros“ įmokų pokyčiai savarankiškai dirbantiems
Siūloma „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 90% apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio, be to, siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.
Keičiamas NT apmokestinimas
Pasak G. Skaistės, sekant ES ir tarptautinių institucijų rekomendacijomis, siūloma pereiti nuo tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne už bendrą jų verčių sumą, išplečiama mokestinė bazė.
Gyvenamajam būstui numatytas lengvatinis apmokestinimas – pasak ministrės, pusė šalies gyventojų neturės mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis NT mokestis per metus sieks 14 Eur.
NT mokesčio tarifus siūloma susieti su savivaldybės NT vertės mediana, medianos neviršijanti dalis neapmokestinama, nuo vienos iki dviejų medianų apmokestinama 0,06% tarifu, o viršijanti dvi medianas vertė – 0,1% tarifu.
Už kitą nekomercinį NT tarifų dydžio (nuo 0,1 iki 1%) nustatymo teisė suteikta savivaldybėms. Pajamos iš NT mokesčio atitenka savivaldybėms.
Keičiasi pelno mokesčio skaičiavimas
Pasak G. Skaistės, iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos. Finansų ministerijos pakete siūloma nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas.
Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Planuojate imti paskolą namui, būstui „iš brėžinių“ ar jau pastatytam: kada kreiptis į finansų įstaigą
- 13 klaidų, dėl kurių dažniausiai tenka tikslinti pajamų deklaraciją
- Nuo banko sąskaitos iki akcijų: kokie finansiniai produktai populiariausi ES
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
