Sėkmė ir finansinė laisvė – per laiką užauginami įgūdžiai

Finansinis raštingumas – tai tam tikras žinių ir įgūdžių rinkinys, padedantis tvarkyti asmeninius ir šeimos finansus. Specialistai sako, kad pabrėžti čia reikia būtent įgūdžius bei jiems įtvirtinti būtiną laiką. Įgiję tinkamo finansinio elgesio pagrindus šeimoje, gyventi savarankiško gyvenimo vaikai iškeliauja turėdami didžiulę paspirtį.

Dr. Dalia Kolmatsui, INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės mažmeninių paslaugų vadovė, sako, kad siekiant protingai valdyti asmeninius finansus neužtenka perskaityti dešimt knygų apie pinigus ir investavimą, reikia suformuoti įgūdžius.

„Palyginčiau tai su vairavimu – išlaikę vairavimo egzaminą dar nelaikome savęs įgudusiais vairuotojais, reikia nemažai laiko praleisti prie vairo, kad patirtume įvairių situacijų ir įgytume patirties, kad galėtume vairuoti saugiai ir be įtampos“, – teigia ji.  

Finansų valdymo įgūdžiams įgyti, anot D. Kolmatsui, gali prireikti net ir 5 ar 10 metų, reikia patirti įvairių ekonominių ciklų, finansinių situacijų – tiek sėkmingų, tiek ir nelabai.

Kad finansinis raštingumas reiškia aktyvius veiksmus, sako ir Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė.

„Galima perskaityti visas knygas ir perklausyti visas laidas, bet, jei nepabandysime šių žinių pritaikyti praktikoje, visos jos bus tiesiog bevertės“, – aiškina specialistė ir priduria, kad finansinis raštingumas apima ir motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. – Reikia pradėti veikti, o veiksmai galiausiai turi tapti įpročiais ir įgūdžiais, tik tada pajusime realius pokyčius savo gyvenimuose.“

Anot pašnekovės, siekdamas pokyčių, LB balandžio 14 d. inicijuoja Nacionalinę finansinio raštingumo dieną, nes jeigu manysime, kad finansinis raštingumas yra vien tik žinios, toks raštingumas neveiks.

„Tai nėra tik žinios apie sudėtines palūkanas ar draudimą. Įgūdžiai formuojasi nuolat ir reguliariai kartojant tam tikrą veiksmą – investuojant, uždirbant ir kt.“, –  antrina Lina Banytė-Surplienė, programos tėvams „Finansiškai laisvi vaikai“ sumanytoja ir knygos „Apie pinigus su vaikais“ autorė.

Ji sako nuolat raginanti tėvus finansinio vaikų švietimo imtis kuo anksčiau, sukurti įpročius šeimoje.

„Jei pradėsime pradinėse klasėse, kai vaikas iškeliaus gyventi savarankiško gyvenimo, jis turės daugiau kaip 10 metų patirtį! Tai yra labai didelis pranašumas prieš vaikus, kurie pirmuosius pinigų valdymo įgūdžius pradės ugdyti tik būdami pilnamečiai“, – sako ji.  

Autorė ragina prisiminti, kiek patys išmokome per pastaruosius 10 metų ir kad vaikų mokymosi kreivė yra gerokai statesnė.

„Dažniausia tėvų daroma klaida – vaikus pradeda mokyti per vėlai ir moko tik taupyti. Bet juk reikia mokyti ir uždirbti, ir investuoti. Kiti patys daug ko nežino, turi vidinių su pinigais susijusių kompleksų, kurie trukdo ir sėkmingai tvarkyti finansus, ir tinkamai mokyti vaikus“, – svarsto L. Banytė-Surplienė.

Dar viena bėda – mokymas priešokiais, kai tėvai nežino, kaip vaikų mokymą apie pinigus įtraukti į kasdienybę, kad tai nereikalautų nuolatinio dėmesio ir pastangų.

Kurie įgūdžiai svarbūs

Vardindama būtinus įgyti įgūdžius, D. Kolmatsui sako, kad jie apima kelias svarbias sritis –  tai finansų planavimas: kaip keisis žmogaus ar šeimos turtas ir įsipareigojimai ilgu laikotarpiu bei kokie yra ilgalaikiai finansiniai tikslai.

„Antra – biudžetas, arba kaip valdome savo pajamas ir išlaidas. Ir trečia – investavimas, ar suprantame, kaip veikia ekonomikos ciklai, finansų priemonės, kokia yra rizika, ir tuo pačiu ar galime priimti informuotus finansinius sprendimus“, – sako šeimos finansų ekspertė.

Pasak jos, Lietuvoje pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama investavimui: nuolat kalbame apie pensijų fondų ir kitų instrumentų grąžas ir rizikas, ilgalaikius investavimo rezultatus, kažkiek apie ETF‘us ar bitkoinus.

„Tai gerai, nors vis tiek daugeliui šalies gyventojų geriausia ir suprantamiausia investicija yra nekilnojamasis turtas“, – aiškina D. Kolmatsui.   

Kitas geras pokytis, jos teigimu, tas, kad daug žmonių seka savo asmeninį ar šeimos biudžetą, planuoja pajamas, išlaidas ir buities pirkinius, bent jau tiek, kad „tie galai susidurtų“.  

Nemokame planuoti ilgesnio laikotarpio

„Didžiausias iššūkis, be kurio ir anksčiau minėti dalykai praranda dalį savo reikšmės, – vis dar nesugebame planuoti savo finansų ir kelti finansinių tikslų toliau nei metams ar dvejiems. Daugelis gyventojų nemato, tarkim, 10 metų ar dar ilgesnės svarbių gyvenimo įvykių perspektyvos“, – apgailestauja ji.

Tą rodo ir INVL užsakymu bendrovės „Spinter“ pernai atliktas tyrimas, kuriame savo pajamas planuojantys nurodė 4 iš 5 gyventojų, o išlaidas – 60% gyventojų.

Tik kas ketvirtas respondentas teigė, jog yra sudaręs savo ar šeimos finansinį planą, bet daugiau nei pusės iš jų planas – 2 metų laikotarpiui. Finansinį planą iki 10 metų ir ilgesniam laikotarpiui turi tik 1 iš 20 respondentų.

„Kodėl tai svarbu? Jeigu vertintume ilgesnę perspektyvą, turėtume matyti ir savo karjeros kelią – ar reikia ir kiek reikia investuoti, tarkim, į naujas studijas, kad išliktume konkurencingi. Šeimos augina vaikus, kuriuos vieną dieną reikės išleisti į mokslus ar į gyvenimą. Daugelis sulauksime pensijos, kurioje turėsime praleisti ne 5, o vidutiniškai 15–20 metų, mūsų būstui reikės rimto remonto, norėsime užsitikrinti bent dalį pasyvių pajamų, pavyzdžiui, iš būsto nuomos, bet nebūtinai iš jos“, – paaiškina INVL atstovė.

Kai finansinių įgūdžių ir supratimo trūksta, gyventojais lengva manipuliuoti devalvuojant ilgalaikius taupymo ir investavimo sprendimus.

Taip pat žmonės lengvai papuola į sukčių pinkles, patikėdami neadekvačia ir greita grąža. LB duomenimis, užpernai sukčiams atiduota daugiau nei pusės milijono eurų suma, didžiausias vieno žmogaus praradimas – 125.000 Eur.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• Tyrimas: praraja tarp lyčių atsiranda dėl nepasitikėjimo savo finansiniu raštingumu
• Sugadinti vaiką pinigais stebėtinai lengva
• Ekspertė atsako: ką daryti su 1.000 Eur premija