Bėgant metams investavimas tampa prieinamesnis vis didesniam žmonių ratui. Pastebima, kad aktyviai tuo domisi jauni gyventojai. Ilja Karasevas, 12-tokas ir finansinio raštingumo mokytojas, konferencijoje „Įdarbink pinigus“ (angl. „Make money work!“) papasakojo apie jaunų žmonių investavimą.
Jis įvardijo 6 pagrindines priežastis, kodėl vis daugiau domisi investavimu, dėl kokių priežasčių jie tai daro ir pasidalijo įžvalgomis apie investavimo tendencijas.
Pirma priežastis – noras pasiekti finansinę nepriklausomybę. I. Karasevo nuomone, tai reiškia turėti sukauptą kapitalą, kurio palūkanos padengia gyvybiškai svarbias išlaidas ir kitus poreikius.
Pastaraisiais metais finansinės laisvės siekimas tapęs „the new black“. Sukurtas ne vienas lietuviškas tinklaraštis, kuriame investuotojai aprašo savo kelią finansinės nepriklausomybės link.
Pavyzdžiui, tinklaraščio „Šeši nuliai“ autorius interviu „Mano pinigams“ pasakojo kiek ir kur investuoja kiekvieną mėnesį, kokią investavimo strategiją taikė per pandemiją ir šiemet rinkoms smukus žemyn, kodėl save laiko investuotoju nuobodyla ir ką veiks pasiekęs tikslą – iki 2046 m. sukaupti 1 mln. Eur ir pasiekti finansinę laisvę.
Antra priežastis – rūpestis tėvais.
„Tyrimai rodo, kad 55% pensininkų yra priklausomi nuo 15–64 metų žmonių., t.y. jiems reikia kitų finansinės, fizinės pagalbos arba dėmesio“, – teigia I. Karasevas.
Remiantis prognozėms, iki 2060 metų Latvijoje vienam pensininkui teks vienas dirbantis žmogus (Estijai prognozė švelnesnė – du dirbantys vienam pensininkui). Tokios prielaidos taip pat didina motyvaciją investuoti.
Trečia priežastis – noras išvykti studijuoti į užsienį.
Ketvirta priežastis – noras dirbti ne dėl pinigų, bet mėgstamą darbą.
Penkta priežastis – noras kaupti kapitalą šeimai.
Šešta priežastis – žiniasklaidos ir draugų įtaka.
Galimi pavojai
Pasak I. Karasevo, didėjantis jaunų žmonių susidomėjimas investavimu susijęs su tam tikromis grėsmėmis.
Tarkime, norai greitai praturtėti ar dažnai prekiauti (angl. trading) yra pavojingi, kadangi gali lemti didelius investicinius nuostolius.
Pasitaiko, kai tik pradėję investuoti neįsivertina prekybos mokesčių dydžių, kurie gali „suvalgyti“ nemenką dalį pinigų.
Apie nutikusį tokį atvejį „Mano pinigams“ pasakojo 10 metų investuojanti Lina Rapkevičiūtė, „Western Union“ finansų komandos vadovė. Ji dalijasi, kad pirmai investicijai skyrė apie 20 litų.
„Atsimenu, kad nusipirkusi akcijų ir sumokėjus komisinius, vos ne pusė tos sumos „suvalgė“ mokesčiai“, – kalba ji ir priduria, kad dabar sąlygos investuoti yra žymiai geresnės.
Dar viena grėsmė – socialinės medijos. Kitaip tariant, informacija apie investavimą dalinamasi įvairiose platformose, kanaluose, grupėse ir kt. Prieš priimant bet kokius investicinius sprendimus svarbu išgirstą/pamatytą informaciją vertinti kritiškai ir sprendimus priimti apgalvojus.
Tendencijos
I. Karasevo duomenimis, jauni žmonės labiausiai linkę investuoti į kriptovaliutas. Antroje vietoje – akcijos, toliau rikiuojasi 401k planai, ketvirti – opcionai, penktoje vietoje: obligacijos, investiciniai fondai ir nekilnojamasis turtas.
„Manau, kad ateityje bus plėtojamos žaliosios technologijos. Būtent tai patinka jaunimui: idėja, kad elektra atsiranda iš niekur“, – prognozuoja jis.
Kalbant apie Lietuvą, į įvairias finansines priemones investuoja 30% šalyje gyvenančių jaunuolių, kurių amžius svyruoja nuo 18-os iki 29-erių metų. Likę 70% teigia, kad iki šiol nėra pradėję investuoti, atskleidė spalį SEB banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto tyrimo rezultatai.
Investuojančių vyrų jaunuolių gretose yra beveik dvigubai daugiau (40%) negu investuojančių jaunų moterų (23%). Daugiausia jaunimas renkasi investuoti į įvairių bendrovių akcijas (35%) ir kriptovaliutas (34%).
Investuoja nuo 16 metų
„Mano pinigų“ podkaste Justinas Balbieris, Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas, kartu su tėčiu Aleksandru Balbieriumi, bendrovės „Orion Pharma“ vadovu Baltijos šalims, atviravo, kaip jis pradėjo investuoti.
„Būdamas 6 m. aš pradėjau taupyti namui, tačiau tas taupymo tikslas greitai atsibodo, reikėjo kitos motyvacinės priemonės. Vėliau, sulaukus 10 ar 12 m., atsirado tėčio bankas, kuriam buvo galima atiduoti pinigus ir gauti stabilią 10% metinę grąžą“, – teigė pašnekovas.
J. Balbierio vertinimu, ta finansinė priemonė buvo nuostabi, tokių pelnų pasiekti kur nors kitur sudėtinga.
„Sulaukęs 16 m., gavau investicinę sąskaitą ir savo investicinį portfelį“, – dalijasi jis.
Sausio 20 d. J. Balbieris kartu su tėčiu dalyvaus „Investuotojo Luko“ konferencijoje, kur apie savo investavimo patirtis pasakos plačiau.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- 10 lietuviškų tinklaraščių apie investavimą
- 1 mln. Eur iki pensijos: kiek ir kaip kaupti, jei jums 20 ar 35-eri
- Jei dar neinvestuojate, pradėkite nuo 10 Eur: 6 galimybės
- Ekspertas atsako: kokios yra nepilnamečių investavimo galimybės Lietuvoje
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
