Lietuvos bankas (LB) siūlo apriboti investicinio gyvybės draudimo platintojų atlygį ir sugriežtinti tvarką, kaip potencialiems klientams turi būti pateikiama informacija. Taip pat ketinama griežčiau vertinti platintojų kvalifikaciją.
LB siūlo apriboti investicinio gyvybės draudimo platintojų atlygį, kurį lemia sudarytų investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius.
„Draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sudarytą sutartį, tačiau galėtų mokėti fiksuoto dydžio, pavyzdžiui, 1.000 Eur per mėnesį komisinį atlygį. Tai leistų sumažinti interesų konfliktą ir netinkamo pardavimo atvejų skaičių“, – argumentuoja LB.
Rinkos reguliatorius nurodo į ribojimus arba visišką komiso mokėjimo uždraudimą platinant investicinius produktus, susietus su gyvybės draudimu tokiose šalyse kaip Airija, Čekija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Suomija, Švedijos ir Vengrija.
LB taip pat siūlo priversti draudikus ir tarpininkus prieš pasirašant investicinio gyvybės draudimo sutartį „suteikti draudėjui rekomendaciją dėl produkto tinkamumo“.
„Siekiama, kad būtų atsakingiau atsižvelgiama į konkretaus kliento poreikius, – motyvuoja rinkos reguliatorius, imdamas pavyzdį iš Čekijos, Graikijos, Italijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos.
Be siūlomų įstatymo pakeitimų LB ketina griežtinti reikalavimus investicinio gyvybės draudimo platintojų kvalifikacijai ir parengti gaires dėl investicinio gyvybės draudimo platinimo. Gairėse žadama aptarti, kaip turi būti nustatyti vartotojų poreikiai, produktų tinkamumas, priimtinumo vertinimas.
Minimus Draudimo įstatymo pakeitimus LB pirmadienį pateikė, kad esą „užkardytų netinkamus investicinio gyvybės draudimo pardavimus ir apsaugotų vartotojus nuo klaidinimo“.
„Investicinis gyvybės draudimas – tai sudėtingas, rizikingas ir brangus produktas, kurį yra įsigiję daugiau kaip 420.000 Lietuvos gyventojų, tiek, kiek gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus. Rinkoje yra paplitusi bloga su komisinio atlygio mokėjimu susijusi praktika, ji produkto platintojus skatina labiau siekti pardavimų kiekybės, o ne kokybės. Mūsų teikiami pakeitimai iš esmės keistų padėtį, apsaugotų vartotojus nuo klaidinimo ir taip reikšmingai sustiprintų šį produktą pasirinkusių vartotojų apsaugą“, – pranešime cituojamas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.
LB skaičiuoja, kad 2021 m. sudaryta beveik 50.00, 2022 m. – 51.000, o šiemet per 7 mėnesius – 26.000 investicinio gyvybės draudimo sutarčių.
Minimus siūlymus LB teikia po viešų konsultacijų ir slapto pirkėjo tyrimo, kuris parodė, kad beveik 40% atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis investicinio gyvybės draudimo produktas, kas, anot reguliatoriaus, „gali lemti rezultatą, kurio klientas nesitikėjo“.
„Priklausomai nuo pasirinkto produkto ir draudiko, tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51% sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė net ir už sumokėtas įmokas“, – pavyzdį pateikia LB.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Investicinis gyvybės draudimas – kam ir kodėl reikia peržiūrėti sutartis
- Sumažėjo investuojančių į NT, išaugo – į investicinį gyvybės draudimą
- Lietuvos bankas siūlo nebeleisti mokėti komisinio atlygio investicinio gyvybės draudimo pardavėjams
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
