Pajamų deklaravimas – ką žinoti investuojantiems į kriptovaliutas

Ką apie pajamų deklaravimą 2024 m. svarbu žinoti gyventojams, investuojantiems į kriptovaliutas, komentuoja Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

Kaip teisingai deklaruoti iš kriptovaliutos gautą naudą priklauso nuo to, kokio pobūdžio vykdoma virtualios valiutos pardavimo/pirkimo/pasigaminimo veikla.

Vienkartiniai sandoriai

Pirmiausia reiktų išskirti, kad virtualios valiutos įsigijimas ar pasigaminimas nėra laikomos gyventojo gautomis (uždirbtomis) pajamomis. Kai asmuo gauna pajamas iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių metu (pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pavyzdžiui, ją išmainęs), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Šiuo atveju gyventojui pildant metinę pajamų deklaraciją tokios pajamos žymimoms 13 pajamų rūšies kodu („kito turto perleidimo nuosavybėn pajamos“). 

Jei per kalendorinius metus gautų pajamų už parduotą vadinamąjį kitą turtą (t.y. kriptovaliutą, meno kūrinius, buitinę techniką ir pan.), kuris nepriskiriamas individualios veiklos turtui, ir su jo įsigijimu susijusių išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas neviršija 2.500 Eur, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Kitu atveju, minėtą sumą viršijantį pajamų (skirtumo) dalis apmokestinama taikant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris gali būti 15% arba 20%, priklausomai nuo bendros per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Su kriptovaliutomis susijusi individuali veikla

Gyventojai, kurie kriptovaliutos pirkimo, pardavimo ar pasigaminimo (kasimo) veiklą vykdo tęstinį laikotarpį, siekdami gauti ekonominės naudos sau, ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą, tokias pajamas turi deklaruoti kaip gautas iš individualios veiklos.

Su kriptovaliutomis susijusi individuali veikla priskiriama veiklai „Kita, niekur nepriskirta verslui būdingų paslaugų veikla“ (EVRK 82.99 kodas).

Pažymima, kad individualios veiklos pajamos, sumažintos leidžiamais atskaitymais, apmokestinamos taikant 15% GPM tarifą, o konkretus mokėtinas GPM dydis apskaičiuojamas pagal įstatymo nustatytą tvarką.

Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimamos su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susijusios išlaidos. Vadinasi, kriptovaliutos pasigaminimo ar įsigijimo išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais, turinčiais juridinę galią, gali būti atimamos iš pajamų. Be to, gyventojas gali pasirinkti alternatyvų individualios veiklos leidžiamų atskaitymų būdą, t. y. leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą lygią 30% uždirbtų individualios veiklos pajamų, kurių atžvilgiu neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.

Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos (LR) finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentas nėra būtini. Prekių ar paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Apskaita

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas, tvarkydamas finansinę apskaitą, gali pasirinkti taikyti paprastą įrašą arba taikyti dvejybinį įrašą. Jei gyventojas, tvarkydamas finansinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, tai jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis. Individualios veiklos apskaitą palengvina nemokama VMI e. paslauga i.APS (virtualusis buhalteris): pajamas ir išlaidas tvarkant e. būdu, nebereikia pildyti popierinio žurnalo, o visos mokestinės pareigos atliekamos paprastai ir laiku.

Pažymėtina, kad individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas privalo kiekvienam pirkėjui už prekes ar paslaugas išduoti sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kasos aparato kvitą, jeigu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše nenustatyta kitaip. 

PVM mokestis

Prekybos virtualiąja valiuta – kriptovaliuta, sandoriai yra laikomi finansinių paslaugų teikimo sandoriais, kurie neapmokestinami PVM. Vadinasi, gyventojams, vykdantiems prekybą kriptovaliutomis, prievolės registruotis PVM mokėtojais neatsiranda, nepriklausomai nuo gauto atlygio už parduotą kriptovaliutą, dydžio.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog PVM įstatyme nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, tarp kurių ir virtualiosios valiutos keitimo į tradicinės valiutos vienetus ar kitos rūšies virtualiosios valiutos vienetus, turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už šias paslaugas, jeigu pirkėjas (klientas) yra apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas. Toks pasirinkimas yra įmanomas tuomet, kai tokios virtualiosios valiutos keitimo paslaugos pagal PVM įstatymo taisykles yra laikomos suteiktomis Lietuvoje.

Apibendrinant pažymėtina, kad virtualiosios valiutos pardavimo sandoriai (priklausomai nuo aplinkybių) gali būti PVM neapmokestinami arba PVM apmokestinami, t. y. asmuo, sudarydamas tokius sandorius, gali vykdyti PVM apmokestinamą, PVM neapmokestinamą ar mišrią veiklą.

Gautų pajamų deklaravimas

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos VMI privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• Pajamų deklaravimo procesas jau prasidėjo: ką žinoti gyventojams
• Pajamų nuo investicijų deklaravimas – ką svarbu žinoti
• 13 klaidų, dėl kurių dažniausiai tenka tikslinti pajamų deklaraciją