Pajamų deklaravimas: kaip nepermokėti už iš užsienio gautus dividendus

Investuotojai, tiesiogiai ar per tarpininkus gaunantys dividendų ir palūkanų iš užsienio, privalo juos deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Tačiau šio proceso metu kartais paaiškėja, kad užsienyje mokesčių buvo gerokai permokėta.

Rasa Mikutienė, advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ patarėja, sako, kad tokią permoką gražinti gali tik užsienio valstybė, o norint tuos pinigus atgauti, bus reikalingi papildomi dokumentai.

R. Mikutienė sako, kad įprastai dividendai ir palūkanos apmokestinami jas išmokančios įmonės valstybėje ir pagal jos įstatymus. Tačiau jei Lietuva ir ta užsienio valstybė yra sudariusios dvišalę sutartį, mokesčio tarifas, kurį taiko užsienio valstybė, gali būti sumažintas.

„Toks tarifo sumažinimas taikomas tik tuo atveju, jei gyventojas pateikia įmonei ar tarpininkui dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra Lietuvos rezidentas mokesčių tikslais. Kartais pačios įmonės ar tarpininkai paprašo tokių duomenų, tačiau ne visada, todėl patys gyventojai turėtų būti aktyvūs ir jau investuodami išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia“, – sako specialistė.

Mokesčiai užsienyje gali būti atimti

Visi užsienyje gauti dividendai ar palūkanos privalo būti deklaruojamos Lietuvoje ir nuo jų apskaičiuojamas Lietuvoje mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

„Iš apskaičiuotos GPM sumos gali būti atimamas užsienyje sumokėtas mokestis, tačiau, kas labai svarbu – jis negali būti didesnis, nei nurodyta dvišalėje sutartyje. Todėl jei užsienio valstybėje pritaikytas didesnis mokestis, Lietuvoje permoka nebus grąžinama – dėl to reikės kreiptis į užsienio valstybės institucijas“, – pabrėžia teisininkė.

Pagal daugumą Lietuvos dvišalių sutarčių dividendams gali būti pritaikytas ne didesnis nei 15% mokestis. Tačiau užsienio įmonei ar tarpininkui nepateikus reikiamų dokumentų, gali būti pritaikytas gerokai didesnis mokestis, pavyzdžiui, JAV, Švedijoje, Suomijoje – 30%, Kanadoje ir Vokietijoje – 25%, Ispanijoje – 19%.

R. Mikutienė atkreipia dėmesį, kad panašūs mokesčiai taikomi ir palūkanoms. Pagal visas Lietuvos dvišales sutartis palūkanoms gali būti taikomas ne didesnis nei 10% mokestis (išskyrus Latviją, Kiprą ir JAE, kurios pagal dvišales sutartis mokesčio apskritai negali taikyti). Tačiau gyventojui nepateikus reikiamų dokumentų, mokestis Australijoje gali išaugti ir iki 49%, Šveicarijoje – 35%, JAV – 30%, Kanadoje – 25%, Jungtinėje Karalystėje – 20%, Ispanijoje – 19%.

„Pavyzdžiui, gavus palūkanų iš JAV, kurioms pritaikytas 30% tarifas, Lietuvoje vis tiek reikės mokėti 5 /10% GPM (priklausomai nuo pajamų dydžio). Taigi, bendra mokestinė našta galėtų išaugti net iki 35/40%, Taip investicinė grąža stipriai susitraukia“, – sako teisininkė.

Reikia įrodymų

R. Mikutienė pabrėžia, kad prie Lietuvoje teikiamos deklaracijos svarbu pridėti įrodymus apie mokesčio sumokėjimą užsienyje.

„Paprastai tai gali būti dividendų ar palūkanų mokėtojo arba tarpininko ataskaita. Tačiau jei pajamos gautos iš valstybės, su kuria Lietuva dvišalės sutarties nėra sudariusi, tokios ataskaitos nepakaks – reikės užsienio valstybės mokesčių administratoriaus išduotos pažymos“, – teigia ji.

Ką žinoti investuojantiems į kriptovaliutas?

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, „Mano pinigams“ teigė, kad investuojantiems į kriptovaliutas svarbu žinoti, kad teisingas iš kriptovaliutos gautos naudos deklaravimas priklauso nuo to, kokio pobūdžio vykdoma virtualios valiutos pardavimo/pirkimo/pasigaminimo veikla.

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ji pabrėžia, kad virtualios valiutos įsigijimas ar pasigaminimas nėra laikomos gyventojo gautomis (uždirbtomis) pajamomis. Kai asmuo gauna pajamas iš virtualios valiutos vienkartinių sandorių metu (pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pavyzdžiui, ją išmainęs), jos deklaruojamos ir apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Jei per kalendorinius metus gautų pajamų už parduotą vadinamąjį kitą turtą (t.y. kriptovaliutą, meno kūrinius, buitinę techniką ir pan.), kuris nepriskiriamas individualios veiklos turtui, ir su jo įsigijimu susijusių išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas neviršija 2.500 Eur, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Kitu atveju, minėtą sumą viršijantį pajamų (skirtumo) dalis apmokestinama taikant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris gali būti 15% arba 20%, priklausomai nuo bendros per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Išsamiai investavimo pajamų – palūkanų, dividendų, kapitalo prieaugio – apmokestinimo taisykles „Mano pinigams“ yra paaiškinęs Martynas Endrijaitis, VMI viršininko pavaduotojas.

TAIP PAT SKAITYKITE: