Nors nuo pirmosios Vilniaus „Nasdaq“ vertybinių popierių biržos prekybos sesijos praėjo jau 30 m., šalies gyventojai aktyvų investavimą į akcijas ir obligacijas tik pradeda. Žvelgiant istoriškai, biržos augimui koją kišo žemas gyventojų finansinis raštingumas, investavimo tradicijų nebuvimas, nesėkmingos asmeninės patirtys. Vis tik, čia investuojantys galimybių ir perspektyvų įžvelgia.
1993 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus biržoje įvyko pirmoji prekybos sesija. Jos metu investuotojai galėjo sudaryti sandorius su 22 akcinių bendrovių akcijomis. Sesijos metu buvo parduotos 368 akcijos, o apyvarta siekė 1.630,5 Lt, skelbiama „Nasdaq“ Vilnius pranešime.
Petras Šlekys, vienas pirmųjų finansų maklerių Lietuvoje, įsteigęs ir vadovavęs finansų maklerio įmonei „Alterna Invest“, dabar turto valdymo įmonės „Milvas“ nepriklausomas valdybos narys, anksčiau „Mano pinigams“ pasakojo, kad 1993 m., kai pradėjo veikti birža, pradėjo investuoti ir pats.
„Prieš 30 metų Lietuvoje buvo 2 instrumentai, į kuriuos buvo galima investuoti, – privatizuotų įmonių akcijos ir Lietuvos iždo vekseliai. Paskui atsirado valstybės obligacijos“, – pamena jis.
Į Vyriausybės vertybinius popierius – taupymo lakštus – dalijasi investavusi Daiva Rakauskaitė, „Verslo angelų fondo valdymas“ įmonės vadovė.
„Pagrindinis mano investavimo instrumentas pirmiausia buvo Vyriausybės vertybiniai popieriai, nes tuomet palūkanos buvo tokios seniai mums matytos – maždaug 10–17%“, – prisimena D. Rakauskaitė.
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, situacija dėl investavimo į obligacijas yra stipriai pasikeitusi. Dabar jų pajamingumas mažesnis.
Taupymo lakštai buvo pirmoji ir Viktorijos Trimbel, rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ direktorės, investicija.
Birža dabar
Šiuo metu Baltijos rinkoje (kuri apima Vilniaus, Talino ir Rygos biržas), investuotojai gali sudaryti sandorius 74 Baltijos bendrovių akcijomis ir 70 obligacijų.
Pernai metų vidutinė akcijų dienos apyvarta Baltijos rinkoje siekė 2,44 mln. Eur, o vidutinis dienos sandorių skaičius akcijomis sudarė 4.980, skaičiuoja „Nasdaq“ Vilnius.
Kalbant apie akcijas, reguliuojamoje rinkoje yra 52 bendrovių akcijos (33 pagrindiniame sąraše, 19 – papildomame). Pagal rinkos kapitalizaciją didžiausia energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ (apie 1,5 mlrd. Eur).
Ji į biržą atėjo 2020 m. Tai buvo didžiausias pirminis viešasis akcijų siūlymas (IPO) Baltijos šalyse.
2007 m. įkurta alternatyvioji rinka „First North“. Ji skirta greitai augančioms ir besivystančioms bendrovėms. Investicijos į šias įmonės laikomos rizikingesnėmis. Šiuo metu „First North“ rinkoje prekiaujama 20 bendrovių akcijomis.
Skolos vertybinių popierių sąraše – 43 bendrovių ir 20 vyriausybės obligacijų emisijos.
Šiais metais tarptautinis indeksų sudarytojas MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių viešas kapitalo rinkas ir suteikti joms bendrą indeksą (angl. MSCI Baltic Index).
Augti yra kur
„Vilniaus birža, mano dideliam apgailestavimui, vis dar yra embriono būsenos“, – sako ilgametę investavimo patirtį turinti V. Trimbel.
Kalbinti ekspertai įžvelgia ne vieną aspektą, kuris, žiūrint istoriškai, kišo koją biržos augimui: žemas gyventojų finansinis raštingumas, investavimo tradicijų nebuvimas, nesėkmingos asmeninės patirtys, pasitikėjimo trūkumas tiek finansų tarpininkais, tiek apskritai valstybės finansų sistema, galiausiai dar nuo sovietmečio laikų likęs gėdijimasis kalbėti apie pinigus. Kitaip tariant, tai vertybinis iššūkis.
Dažnas kalbėdamas apie Vilniaus biržą šiandien pabrėžia, kad ši yra tinkama „smėlio dėžė“ mokytis investuoti, tačiau portfeliui augant darosi ankštoka. Be to, neretai akcentuojamas likvidumo trūkumas, mažos apyvartos, ir nors investuojančių čia skaičius išaugo, kaip ir išsiplėtė kotiruojamų bendrovių akcijų sąrašas, visgi globalizacijos, medijų įtaka padarė savo – neretai šalies investuotojų akys krypsta į JAV akcijų rinką.
Investuojantys į Baltijos biržą dažniausiai įvardija šiuos privalumus: dividendinių įmonių gausą (aukšti dividendai yra patrauklūs investuotojams), lengvai atpažįstami įmonių prekiniai ženklai, suprantant vietinę kalbą paprasčiau sekti ir pasiekti informaciją apie kotiruojamas įmones.
Apskirtai, investuojančių gyventojų šalyje daugėja, tačiau kol kas tai nėra masinis reiškinys.
„Liūdnokai atrodo Lietuvos banko statistika, kuri parodė, kad du trečdaliai lietuvių mano, jog jų finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Akivaizdu, kad apie masinį investavimą sudėtinga dar kalbėti. Skatinimo priemonės padeda. Galime paminėti investicinę sąskaitą. Manau, kad ji reikalinga ir tai yra gera iniciatyva“, – komentuoja Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Baltijos birža – kodėl (ne)tinkama pradėti investuoti
- Lietuvos investuotojai – apie Baltijos biržą: už ir prieš
- Belaukiant naujų IPO Baltijos biržoje: ko galima pasimokyti iš jau įvykusių
- Investavimas į lietuviškų įmonių akcijas: kaip išsirinkti, kur nusipirkti
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
