Būsto paskolos suteikimo procesas skiriasi jį perkant „iš brėžinių“, jau pastatytą arba statant gyvenamąjį namą. Pasak Žydros Rakauskaitės, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovės, didžiuosiuose šalies miestuose besikuriantys gyventojai dažnai perka būstą „iš brėžinių“.
„Tais atvejais, kai norimas būstas dar nė nepradėtas statyti ar padėti tik jo pamatai, kreiptis į banką dėl paskolos reikia ne anksčiau nei likus dvylikai mėnesių iki statybų pabaigos. Sudaryti sutartį su banku likus daugiau nei metams iki būsto raktų perdavimo gali būti rizikinga ir dėl nekilnojamojo turto rinkos neužtikrintumo, ir dėl to, kad pablogėjus kredito gavėjų finansinei būklei, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms, bankas gali nebesuteikti kredito“, – pranešime komentuoja ji.
Ekspertė aiškina, kad norint įsigyti jau pastatytą būstą, kreipimosi į banką dėl paskolos procesas yra kur kas paprastesnis ir greitesnis. Naujakuriams būtina užsakyti ir atlikti turto vertinimo procedūrą, o turint turto vertinimo ataskaitą – kreiptis į banką dėl galutinio paskolos pasiūlymo.
Pažymima, kad dažnai bankai su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais turi sudarę partnerystės sutartis ir kai kuriuose projektuose turto vertinimo procedūra pasirūpina patys.
Įsigyjant jau pastatytą būstą nebūtina pateikti ir preliminarios pirkimo sutarties. Preliminari pirkimo–pardavimo ar rezervacijos sutartis visada reikalinga kreipiantis į banką dėl statomo būsto įsigijimo, nes šiuo atveju turto vertinimas yra atliekamas tik prieš bankui išmokant būsto paskolą.
Statantiems gyvenamąjį namą patiems reikėtų žinoti, kad vietoje pradinio įnašo bankas reikalauja, jog naujakuriai dalį savo lėšų jau būtų investavę į nuosavo namo statybas, o bankas suteikia paskolą statybos darbams pabaigti.
„Kiekvienam besikreipiančiajam primename ir pabrėžiame faktą, kad bankai nefinansuoja nuosavo namo statybų „nuo nulio“. Tai reiškia, kad kreiptis į banką reikia tik investavus nuosavas lėšas, įregistravus statomą namą Registrų centre, įsivertinus savo galimybes dėl paskolos ir atlikus turto vertinimą“, – teigia ji.
Be to, reikėtų žinoti, kad dėl NT kainų didmiesčiuose ir kitose šalies dalyse skirtumų, banko reikalavimai nuosavų lėšų investavimo daliai gali skirtis.
„Taip yra todėl, nes paskola išmokama tik esant pakankamam kredito ir užstato santykiui. Pavyzdžiui, toks pats statinys Vilniaus mieste bus įvertintas brangiau nei esantis rajone ar toliau nuo regionų centrų“, – sako ekspertė.
Galiausiai pravartu atminti, kad kiekvienas būsto paskolos atvejis yra skirtingas, o dviejų identiškų situacijų – nebūna. Norint gauti tikslią informaciją apie konkrečią situaciją geriausia kreiptis į banką ar kelis.
Įsivertinti finansinę situaciją
Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė, atkreipia dėmesį, kad planuojantiems imti būsto paskolą, tą daryti reikia itin atsakingai, nes paskola paprastai imama labai ilgam laikotarpiui, dažniausiai 30 metų.
Paskola neturėtų finansine našta, todėl prieš imant būsto paskolą, pirmiausia reikėtų kruopščiai pasidaryti „namų darbus“: išsiaiškinti paskolos, kurią galite mokėti, dydį – jis turi būti racionalus.
Nepamiršti, kad galimi įmokos dydžio pasikeitimai, taip pat įvertinti galimas netikėtas išlaidas, atsakingai pasirinkti kredito davėją, suderinti ir pasitvirtinti paskolos sąlygas.
Įprastai specialistai dėl būsto paskolos rekomenduoja kreiptis į kelias kredito įstaigas.
Pirmo būsto pirkimo su paskolą istoriją „Mano pinigams“ pasakojo Miglė Bielinytė, komunikacijos ekspertė. Ji pabrėžė, kad svarbu į banką ar kelis kreiptis kuo anksčiau su tikslu išsiaiškinti savo galimybes apskritai gauti paskolą. Pati kreipėsi į 5 skirtingus bankus, kurių pateiktus pasiūlymus lygino tarpusavyje ir išsirinko geriausią.
Beje, modeliuoti įvairius galimų įsipareigojimų scenarijus, skirtingų bankų pasiūlymus ir juos palyginti, kaip skiriasi mėnesio įmokos bei per visą laikotarpį sumokamos palūkanos, galite specialioje „Mano pinigų“ skaičiuoklėje.
Didėjantis EURIBOR
Visiems turintiems ir planuojantiems imti paskolas svarbu žinoti, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) keičia palūkanų normas – jos didėja. Didėjantis EURIBOR reiškia ir didesnes įmokas už būsto paskolas.
Ketvirtadienį ECB padidino bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų.
Kaip skelbė „Verslo žinios“, šiuo metu Lietuvos namų ūkiams ir verslams aktualiausias 6 mėnesių EURIBOR siekia 3,055%. Ateities sandorių reikšmės indikuoja, kad 6 mėnesių EURIBOR piką turėtų pasiekti rugsėjį ties 3,26%. Dar neseniai lūkesčiai rodė 6 mėnesių EURIBOR piką virš 4%, tačiau pastaruoju metu palūkanų lūkesčius rinkose numušė kilusios įtampos dėl žlugusių bankų ir galimo užkrato plitimo finansų sistemoje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Kodėl Lietuvoje būsto paskolų palūkanos didžiausios euro zonoje
- Būsto paskola: skaičiuoklės nauda ir reikalingi dokumentai
- Ekspertės atsako: 2023 m. planuoju imti būsto paskolą, ko tikėtis
- Ekspertės atsako: grąžinant paskolą, dėl EURIBOR pokyčių banko marža kisti negali
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
